Italų premjeras besišypsodamas paspaudė ranką D.Trumpui prie Baltųjų rūmų.
Ovaliajame kabinete JAV vadovas pareiškė, kad jam „didelė garbė“ priimti G.Conte. Jis gyrė italų premjerą už „nuostabų darbą“ bei pabrėžė, kad jiedu susitiko ir susidraugavo per neseniai Kanadoje surengtą Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą.
D.Trumpas ir G.Conte pirmiausia kalbėsis akis į akį Ovaliajame kabinete, tuomet vyks platesnės dvišalės diskusijos, o galiausiai apie 14 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku abu lyderiai susitiks su žurnalistais.
Pasak JAV lyderio, G.Conte „užima labai tvirtą poziciją“ dėl imigracijos. Pats D.Trumpas siekė taikyti „nulinės tolerancijos“ politiką JAV pasienyje, tačiau dėl to šimtai vaikų buvo atskirti nuo savo tėvų, į Jungtines Valstijas iš Meksikos patekusių be dokumentų.
G.Conte vyriausybės vadovu paskyrė Italijos partijų, laimėjusių kovą vykusius rinkimus, lyderiai: Luigi Di Maio, vadovaujantis populistiniam euroskeptiškam „Penkių žvaigždučių judėjimui“ (M5S), ir Matteo Salvini iš kraštutinių dešiniųjų „Lygos“.
Italijos žiniasklaidos teigimu, vizitas į Vašingtoną padės pagerinti G.Conte įvaizdį, nes dabar ministras pirmininkas dažnai atsiduria savo vicepremjerų L.Di Maio ir M.Salvini šešėlyje.
Vis dėlto M.Salvini sekmadienį vėl atsidūrė dėmesio centre, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs kontroversišką žinutę: „Daug priešų – daug garbės“. Pranešimas, paskelbtas minint fašistų diktatoriaus Benito Mussolini gimimo metines, priminė pastarojo kadaise pasakytus žodžius.
G.Conte siekia reformuoti Europos Sąjungos taisykles, kuriose numatoma, kad prašymai suteikti prieglobstį turėtų būti vienos šalies narės reikalas, dažniausiai – tos, į kurią pabėgėlis pirmiausia atvyksta.
Italija tvirtina, kad tokia nuostata užkrauna nesąžiningą naštą šalims, esančioms Viduržemio jūros pakrantėje, o naujoji vyriausybė didina spaudimą kitoms ES narėms, kad šios sutiktų dalytis atsakomybe dėl atvykstančių pabėgėlių.
Be to, Roma į Italijos uostus nebeįsileidžia migrantų ir yra išsiuntusi kelis jūroje išgelbėtų pabėgėlių laivus atgal. Naujoji italų politika kelia grėsmę tokių gelbėjimo operacijų ateičiai.
Rusijos draugai
Tiek D.Trumpas, tiek G.Conte taip pat pritaria santykių su Rusija gerinimui.
Jau turėdamas didelių nesutarimų su JAV sąjungininkėmis prekybos, aplinkosaugos ir Irano klausimais, D.Trumpas Kanadoje dar pareiškė, kad Rusija turėtų būti sugrąžinta į G7 galingųjų pasaulio valstybių klubą. Maskva iš jo buvo pašalinta 2014 metais, kai atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį.
„Manau, tai būtų gerai Rusijai, manau, tai būtų gerai Jungtinėms Valstijoms; manau, tai būtų gerai visoms dabartinio G7 šalims“, – sakė JAV prezidentas.
G.Conte, kuriam G7 viršūnių susitikimas Kanadoje buvo debiutas tarptautinėje arenoje, tąkart pritarė D.Trumpo išsakytai nuomonei, nors kitų Europos valstybių lyderiai tam prieštaravo.
Be to, Italijos premjeras ir JAV prezidentas yra skeptiškai nusiteikę dėl laisvosios prekybos: D.Trumpas yra griežtai kritikavęs kelis tarptautinius susitarimus, tokius kaip Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) ir Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis (TPP), o G. Conte atsisakė ratifikuoti ES ir Kanados Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (CETA).
Nepasiektas tikslas
Tačiau G.Conte „gali nebūti toks sąjungininkas, kokio tikisi“ D. Trumpas, mano JAV idėjų kalvės „Atlanto taryba“ analitikas Nickas Ottensas.
Kalbant apie prekybą, naujosios Italijos vyriausybės skeptiškumas dėl daugiašalių susitarimų gali sukelti sunkumų D.Trumpui įgyvendinti savo norą, kad visi ES muitų tarifai būtų panaikinti, sako N.Ottensas.
Be to, Italija yra sakiusi, jog neturi jokių galimybių pasiekti nustatytą tikslą skirti gynybos reikmėms 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o D. Trumpas per neseniai įvykusį NATO viršūnių susitikimą pareiškė, jog gynybai reikia skirti bent 4 proc. BVP.
Liepos pradžioje Italijos gynybos ministrė Elisabetta Trenta paskelbė, kad įšaldomas sandoris dėl amerikietiškų naikintuvų F-35 įsigijimo.
Per pirmadienio susitikimą G.Conte ir D.Trumpas aptars ir Italijos dalyvavimą NATO operacijose Afganistane, Irake ir Sirijoje bei italų diplomatines pastangas Libijoje.
Vis dėlto tam tikrų nesutarimų tikimasi Irano klausimu, nes JAV šiai valstybei taikomos sankcijos kenkia Romos ir Teherano prekybos santykiams.