Po įtikinamų pasirodymų Vakarų Virdžinijoje ir Nebraskoje, remiantis pirminiais rezultatų skaičiavimais, D.Trumpas dar labiau priartėjo prie tikslo laimėti 1 237 delegatus, kurių paramos jam reikės siekiant užsitikrinti kandidato į prezidentus statusą per liepą vyksiantį partijos suvažiavimą.
„Dėkui tau, Vakarų Virdžinija!“ ir „Dėkui tau, Nebraska!“, – parašė D.Trumpas savo „Twitter“ paskyroje.
D.Trumpas, dabar likęs vienintelis respublikonų pretendentas, kai praeitą savaitę iš lenktynių pasitraukė paskutiniai jo varžovai, dabar daugiausiai dėmesio skirs ne įnirtingoms pirminių rinkimų kovoms su kitais savo partijos veikėjais, tokiais kaip Tedas Cruzas arba Marco Rubio, o akistatai su tikėtina demokratų kandidate H.Clinton visuotiniuose rinkimuose, nors respublikonai garsenybę milijardierių vertina itin prieštaringai.
Jis taip pat susiaurino savo potencialių kampanijos partnerių ratą, sakydamas televizijai „Fox News“, kad dabar renkasi iš penkių pretendentų į viceprezidento postą.
„Manau, jie yra puikūs“, – sakė D.Trumpas, pridūręs, kad savo pasirinkimą paskelbs tik per Respublikonų partijos nacionalinį suvažiavimą, kuris vyks liepą Klivlando mieste.
Išliekant dideliam respublikonų susirūpinimui dėl savo būsimo kandidato, antradienį paskelbti Kvinipiakų universiteto atliktos apklausos rezultatai rodo, kad D.Trumpas mažina atsilikimą nuo H.Clinton dviejose svyruojančiose valstijose – Floridoje ir Pensilvanijoje – bei yra tapęs populiaresnis už buvusią valstybės sekretorę permainingai balsuojančiame Ohajuje.
Joks kandidatas dar nėra laimėjęs prezidento rinkimų, neužsitikrinęs pergalės bent dviejose iš šių trijų valstijų.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas tas apklausas vertino kaip ženklą, kad D.Trumpas taps stipriu varžovu H.Clinton.
„Iki lapkričio dar daug laiko, bet ankstyvi ženklai rodo, kad mūsų kandidatas tikriausiai bus labai pajėgus“, – M.McConnellas sakė žurnalistams.
B.Sandersas dar turi vilčių
Tuo tarpu Vermonto senatorius B.Sandersas, kaip rodo rezultatai, gauti suskaičiavus maždaug trečdalį balsų, įtikinama 11 proc. persvara lenkia buvusią valstybės sekretorę H.Clinton Vakarų Virdžinijoje, dar kartą įrodydamas, kad jo mestas iššūkis nebuvo tuščias ir gerokai sulėtino demokratų vėliavnešės žygį į paskyrimą Demokratų partijos kandidate.
„Manome, kad turime geras galimybes laimėti daugumoje iš tų valstijų“, – antradienį pareiškė B.Sandersas savo šalininkams San Franciske, turėdamas omenyje aštuonerius pirminius rinkimus, kuriuos dar liko surengti.
„Viliamės, kad laimėsime kai kuriuos iš jų su didele dauguma“, – pridūrė jis.
Antradienį vykusiame balsavime buvo varžomasi dėl 29 delegatų; B.Sandersas jų gavo bent 16, o H.Clinton – bent 11. Kurį pretendentą palaikys likę du delegatai, paaiškės paskelbus galutinius balsavimo rezultatus.
Kaip rodo iki šiol įvykusių pirminių rinkimų ir bendruomenių sueigų duomenys, H.Clinton yra užsitikrinusi 1 716 delegatų, o B.Sandersas – 1 430 delegatų palaikymą.
74 metų senatorius, įveikęs H.Clinton Indianoje, pasirodė esantis stiprus ir atkaklus varžovas, atskleidęs buvusios valstybės sekretorės kampanijos silpnąsias vietas.
Nors beveik neabejotina, kad ji bus paskirta Demokratų partijos kandidate, B.Sanderso laimėjimai pirminiuose rinkimuose kelia abejonių dėl H.Clinton gebėjimo įtikti jauniems ir baltaodžiams darbininkams demokratų rinkėjams.
Demokratų pirminių rinkimų Vakarų Virdžinijoje rezultatai dar labiau pabrėžė keblią padėtį, kurioje atsidūrė H.Clinton ir partijos isteblišmentas, dėmesiui krypstant į visuotinius rinkimus.
B.Sandersas yra laimėjęs 19 valstijų, o H.Clinton – 23, bet ji jau yra užsitikrinusi 94 proc. delegatų, kad būtų paskirta partijos kandidate. Pretendentei stinga tik 144 delegatų, kad užsitikrintų reikalingą 2 383 balsų daugumą partijos suvažiavime.
Pridėjus superdelegatais vadinamus partijos pareigūnus, kurie gali palaikyti bet kurį kandidatą savo nuožiūra, H.Clinton veikiausiai palaikytų 2 239, o B.Sandersą – 1469 delegatai.
Tai reiškia, kad H.Clinton dabar galėtų pralaimėti dideliu skirtumu visose dar nebalsavusiose valstijose, bet vis tiek būtų išrinkta kandidate – su sąlyga, kad ji išsaugos superdelegatų palaikymą.
Kvinipiakų apklausos rezultatai taip pat rodo, kad B.Sandersas, vadinantis save socialistu demokratu ir entuziastingai palaikomas kairiųjų stovyklos, sėkmingiau negu H.Clinton pasirodytų grumtynėse su D.Trumpu minėtose trijose svyruojančiuose valstijose, jeigu taptų demokratų kandidatu.
D.Trumpo iššūkiai
H.Clinton dar išlieka rūpesčių dėl B.Sanderso, o D.Trumpui tenka gesinti respublikonų viršūnių maištą dėl jo kampanijos įžeidžiamo tono ir neretai keičiamos nuomonės svarbiais klausimais.
Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas praėjusią savaitę paskelbė „dar nesantis pasiruošęs“ palaikyti D.Trumpo, o šis retas pareiškimas labai aiškiai pademonstravo Respublikonų partiją krečiančius vidinius prieštaravimus.
P.Ryanas ir kiti respublikonai Kongreso lyderiai ketvirtadienį Vašingtone surengs pasitarimus su D.Trumpu, kurie, kaip prognozuojama, padėsi nekilnojamojo turto magnatui užsitikrinti partijos palaikymą.
M.McConnellas sakė laukiantis „nuoširdaus susitikimo, per kurį bus aptartas kelias į priekį“.
Vis dėlto tas kelias gali būti akmenuotas. Pirminių rinkimų etapą pralaimėjęs T.Cruzas atmetė galimybę dalyvauti visuotiniuose rinkimuose kaip atskiras kandidatas, bet sugrįžęs į Senatą nesutiko atsakyti žurnalistams, ar išreikš palaikymą D.Trumpui.
M.Rubio savo ruožtu sakė „palaikysiantis respublikonų kandidatą“, bet kol kas neišreiškė atviros paramos.
Respublikonų isteblišmentas dar nėra atsigavęs po D.Trumpo nesuvaldomo iškilimo ir baisisi jo pareiškimais apie prekybą, užsienio politiką ir mokesčius, prieštaraujantiems konservatyviajai ideologijai.
Tačiau D.Trumpas neatrodė ketinantis sudėti ginklus, o kai kurie respublikonai jau ragina partiją susivienyti, palaikyti savo kandidatą ir susitelkti į pastangas įveikti H.Clinton lapkritį.
„Manau, partijai reikia susitelkti“, – sakė senatorius Johnas McCainas, kuris 2008 metais buvo respublikonų kandidatas į prezidento postą.
