„Prisijungtume prie TPP tik tuo atveju, jeigu sąlygos būtų kur kas geresnės negu pasiūlytosios prezidentui [Barackui] Obamai, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ vėlų ketvirtadienio vakarą. – Jau turime DVIŠALIUS susitarimus su šešiomis iš vienuolikos TPP valstybių ir dabar stengiamės sudaryti susitarimą su didžiausia iš tų valstybių – Japonija, kuri metų metus su mumis prekiavo mums labai nepalankiomis sąlygomis!“
D.Trumpo žinutė „Twitter“ tinkle pasirodė po to, kai Baltieji Rūmai paskelbė, kad JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris ir vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Larry Kudlow pradėjo iš naujo nagrinėti Vašingtono poziciją. JAV prezidentas yra dažnai kritikavęs daugiašalius prekybos susitarimus, o prieš 24 metus sudarytą Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA) yra pavadinęs „katastrofiška“.
Žemės ūkio valstijoms atstovaujantys JAV įstatymų leidėjai palankiai įvertino JAV prezidento sprendimą R.Lighthizeriui ir L.Kudlow pavesti įvertinti galimybę JAV sugrįžti į Ramiojo vandenyno partnerystę.
Tačiau karingiausiai nusiteikę D.Trumpo prekybos patarėjai – o tokių jo aplinkoje dabar yra dauguma – yra aiškiai pareiškę, jog pirmenybę teikia deryboms dėl dvišalių susitarimų, kurie, anot jų, Jungtinėms Valstijoms yra naudingesni.
Atnaujinta TPP sutartis – o ji dabar vadinama Visapuse ir pažangia Ramiojo vandenyno partneryste (CPTPP) – buvo pasirašyta kovo 9 dieną.
Sutartį pasirašė vienuolika šalių – Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas, – kurioms kartu tenka 13,5 proc. pasaulio ekonomikos ir kurios sudaro 500 mln. žmonių rinką – didesnę negu Europos Sąjungos.
Buvusio prezidento B.Obamos administracija siekė dalyvauti TPP, kurią laikė atsvara didėjančiai Kinijos prekybinei galiai. Pagal šią sutartį ne tik sumažinami muitai, bet ir reikalaujama, kad jos dalyviai laikytųsi griežtų reguliavimo standartų tokiose srityse kaip darbo įstatymai ir aplinkos apsauga.
