Taikys griežčiausias sankcijas
Tiesioginės transliacijos metu D.Trumpas pareiškė, kad JAV taikys pačias griežčiausias ekonomines sankcijas Iranui, o 2015 metais pasirašytas branduolinės programos susitarimas yra „iš esmės ydingas“.
„Šiandien skelbiu, kad Jungtinės valstijos pasitrauks iš Irano branduolinio susitarimo, kuris yra iš esmės ydingas“, – sakė D.Trumpas.
JAV prezidentas pareiškė, kad Iranas yra pagrindinis teroro rėmėjas pasaulyje ir pasmerkė jo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
„Šios dienos sprendimas siunčia kritinę žinią, kad Amerika daugiau nebeskelbs tuščių grasinimų. Kai pažadu, to pažado aš ir laikausi“, – pareiškė JAV prezidentas.
Memorandumą dėl sankcijų grąžinimo Iranui D.Trumpas sakė pasirašysiantis dar vėliau antradienį.
Tuo tarpu JAV Iždo departamentas pranešė, kad sankcijų grąžinimas Iranui bus vykdomas ne iš karto, tačiau tai bus svarbiausias klausimas per ateinančias 90–180 dienų. Po šio laikotarpio sankcijos turėtų visiškai įsigalioti.
Savo puslapyje JAV Iždo departamentas nurodo, kad sankcijos bus vėl pritaikytos 2015 m. sandoryje nurodytoms pramonės šakoms, įskaitant Irano naftos sektorių, lėktuvų eksportą, prekybą brangiaisiais metalais ir Irano vyriausybės pastangas pirkti JAV dolerių banknotus.
Irano prezidentas: tai psichologinis karas
Irano prezidentas Hassanas Ruhanis, reaguodamas į D.Trumpo sprendimą, antradienį per savo šalies televiziją paskelbė įsakęs šalies atominei agentūrai pasirengti praturtinti uraną ir pareiškė, kad „tai yra psichologinis karas prieš Irano žmones“.
„Mes neleisime [JAV prezidentui] Donaldui Trumpui laimėti“, – sakė šalies vadovas.
H.Ruhanis tikino jau nurodęs savo užsienio reikalų ministrams pradėti derybas su susitarimą palaikančių šalių vyriausybėmis. Jo teigimu, dar yra trumpas laiko tarpas, per kurį susitarimą dar būtų galima išsaugoti net ir Vašingtonui iš jo pasitraukus.
H.Ruhanis pareiškė, kad jei derybos nepavyktų, tokiu atveju „urano sodrininimas vyktų industriniu lygiu naudojant jį branduoliniams ginklams“.
Į raginimus neatsižvelgė
Baltųjų rūmų vadovas neatsižvelgė į sąjungininkių Europoje raginimus nekeisti pozicijos dėl susitarimo. D.Trumpo neįkalbėjo nei balandžio pabaigoje JAV apsilankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nei su paskutinę minutę su prezidento komanda susitikęs Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas.
Kol kas nėra aišku, kaip į D.Trumpo sprendimą reaguos Iranas. Pirmadienį šalies prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė, kad Teheranas laikysis branduolinės sutarties, net jeigu iš jos pasitrauks Jungtinės Valstijos. Tiesa, tik su viena sąlyga: jei susitarimo laikysis visos likusios jį pasirašiusios šalys.
Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pozicijos dėl susitarimo nepakeitė – siekia jį išsaugoti. Vis dėlto 2015 m. Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) taip pat pasirašė Rusija ir Kinija.
Nors anksčiau grasinimais svaidęsis H.Rouhanis pirmadienį žadėjo laikytis susitarimo sąlygų, neaišku, ar su juo sutinka Irano kariuomenė ir aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei.
JAV neturi jokio plano?
Dar būdamas kandidatu į prezidentus D.Trumpas žadėjo, kad pergalės atveju anuliuos šį susitarimą, tačiau iki šiol dėl to nesiėmė jokių žingsnių, jo administracijoje šiuo klausimu vykstant audringiems debatams.
Jis skundėsi, kad Iranas iš karto užsitikrino sankcijų atšaukimą, tačiau gali grįžti prie savo kontroversiškos veiklos, kai 2025-aisiais baigsis numatyti suvaržymai.
D.Trumpo administracija taip pat niršta dėl Irano paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, Libano šiitų sukarintam judėjimui „Hezbollah“, dalyvaujančiam Sirijos pilietiniame kare, bei šiitų husių sukilėliams Jemene.
Prie D.Trumpo komandos prisijungus patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Johnui Boltonui ir valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo, panašu, kad administracijos vairą į savo rankas perėmė už griežtą kursą Irano atžvilgiu pasisakantys „vanagai“.
Tačiau didžiosios Europos valstybės nerimauja, kad D.Trumpo administracija neturi jokio atsarginio plano, kaip pažaboti Irano branduolines ambicijas, jei prezidentas įvykdys savo rinkimų kampanijos pažadą ir sužlugdys susitarimą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas įspėjo, kad sutarties žlugimas gali išprovokuoti „eskalaciją“ regione, ir pabrėžė, jog Vašingtono sąjungininkės Europoje mano, kad dėl šios sutarties „pasaulis yra saugesnis“.
15min jau rašė, kad dėl tokio D.Trumpo sprendimo įtampa gali išaugti keliose Vidurio Rytų valstybėse. Analitikai neatmeta galimybės, kad Irake Irano remiami šiitų kovotojai pradės puldinėti amerikiečių pajėgas. Be to, kyla grėsmė, kad padaugės Irano ir Izraelio susidūrimų Sirijoje.
Ekspertų manymu, JAV pasitraukimas gali išprovokuoti atvirą konfliktą tarp Irano ir Saudo Arabijos, taip pat destabilizuoti Libaną, kuriam Teheranas daro didelę įtaką.
Vis dažniau pasigirsta nerimas, kad Šiaurės Korėja, kurios lyderis Kim Jong Unas greitu metu planuoja susitikti su Baltųjų rūmų vadovu, visiškai praras pasitikėjimą JAV ir nesileis į kalbas dėl branduolinių ginklų atsisakymo ar programos įšaldymo.
Apynasris Iranui
Branduolinis susitarimas buvo pasirašytas 2015 metų liepos 14-ąją.
Pagal susitarimą laikas, kurio Iranui reikėtų norint pasigaminti vienai bombai pakankamą skiliosios medžiagos kiekį, turi būti mažiausiai vieni metai. Tokia padėtis turi išlikti mažiausiai 10 metų.
Tarp kitų nuostatų yra Teherano sutikimas sumažinti savo turimų dujų centrifugų, kuriose uranas gali būti sodrinamas ne vien jėgainių kurui, bet ir branduoliniams ginklams, skaičių nuo daugiau kaip 19 tūkst. iki 5 060. Toks lygis irgi turi būti išlaikytas 10 metų.
Visas sodrinimas pagal susitarimą gali vykti tik viename objekte.
Iki susitarimo Iranas turėjo 12 t mažai prisodrinto urano, kurio po tolesnio sodrinimo užtektų keliems branduoliniams užtaisams. JCPOA nustato, kad šios atsargos 15 metų turi neviršyti iki 300 kilogramų.
Iki susitarimo Iranas turėjo 12 t mažai prisodrinto urano, kurio po tolesnio sodrinimo užtektų keliems branduoliniams užtaisams. JCPOA nustato, kad šios atsargos 15 metų turi neviršyti iki 300 kilogramų.
Iranui 15 metų leidžiama gaminti tik nedaug prisodrintą uraną.
Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) įpareigota iki 25 metų reguliariai tikrinti tokius objektus kaip urano kasyklos ir centrifugų gamyklos.
JT inspektoriai devynis kartus patvirtino, kad Iranas laikosi susitarimo. Praėjusį kartą tai buvo padaryta lapkritį.
Susitarimas sudarė sąlygas iš dalies panaikinti tarptautines sankcijas Iranui ir atvėrė galimybes užsienio investuotojams. Kontraktus suskubo sudaryti prancūzų energetikos milžinė „Total“, automobilių gamintojos PSA ir „Renault“.
Tačiau JT embargai dėl įprastinės ginkluotės pardavimo ir balistinių raketų liko galioti atitinkamai iki 2020 ir 2023 metų.
