D.Trumpas, kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia ir trukdymu Kongresui, beveik neabejotinai bus išteisintas pagal partinę liniją po beveik tris savaites trukusio apkaltos teismo Senate, kur respublikonai turi daugumą.
Prieš trečiadienį 16 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku turintį įvykti balsavimą demokratų senatoriai ruošiasi išsakyti paskutinius argumentus, ragindami D.Trumpą pripažinti kaltu ir pašalinti iš posto. Vis tik dėl rezultato beveik niekas neabejoja, nes norint nuteisti prezidentą būtina užsitikrinti du trečdalius balsų, o respublikonai Kongreso aukštuosiuose rūmuose turi 53 iš 100 vietų.
Išteisinimas nereikštų, kad baigtųsi Demokratų atliekami tyrimai dėl JAV lyderio veiksmų, tačiau toks scenarijus neabejotinai suteiktų pagreitį D.Trumpo pastangoms lapkritį būti perrinktam dar ketveriems metams po audringos pirmosios kadencijos Baltųjų rūmų vadovo poste.
Politinis karas
Vėlai antradienį perskaitytoje metinėje kalboje D.Trumpas išvardijo savo pasiekimus – tiek tikrus, tiek įsivaizduojamus, mesdamas iššūkį tuzinui demokratų, vienas kurių per lapkritį vyksiančius rinkimus mėgins perimti iš jo valdžią.
Kalbėdamas 78 minutes D.Trumpas beveik visą laiką liaupsino savo ekonominę politiką ir principą „Pirmiausia – Amerika“.
Jis pareiškė, kad „beprecedentę“ ekonominę sėkmę leido pasiekti jo žingsniai mažinant reguliavimą ir mokesčius, nors oponentai tvirtina, kad tokia politika žalinga aplinkai ir naudinga visų pirma turtuoliams, o ne skurdiems gyventojams.
Kalbėdamas apie savo įsipareigojimus rinkėjus prezidentas užsiminė apie Šiaurės Amerikos prekybos paktą USMCA, prekybos susitarimą su Kinija, didžiules karines išlaidas, „precedento neturinčias“ priemones nelegaliai imigracijai sustabdyti, taip pat apie savo pastangas „nutraukti Amerikos karus Artimuosiuose Rytuose“.
Tuo pat metu jis nuolat smerkė savo pirmtako demokrato Baracko Obamos pasiekimus, tvirtindamas, kad dabartinei administracijai savarankiškai pavyko išgelbėti šalį nuo „ekonominio nuosmukio“ ir „atkurti“ Amerikos pasididžiavimą savimi.
„Sutriuškinome Amerikos nuosmukio galvoseną ir atmetėme Amerikos likimo mažinimą“, – kalbėjo jis.
„Amerikos priešai bėga, Amerikos sėkmė auga ir Amerikos ateitis yra skaisčiai spindi“, – pridūrė valstybės vadovas.
„Jis privalo būti pašalintas“
Ši kalba ir D.Trumpo ankstesnis akibrokštas Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, kai prezidentas atsisakė tradiciškai paspausti jai ranką, tik dar labiau pakurstė demokratų įtūžį.
Vos tik D.Trumpas baigė savo kalbą, N.Pelosi, auksčiausio rango Kongreso demokratė, suplėšė popieriaus lapus su prezidento kalbos tekstu. Šį vaizdą tiesiogiai transliavo televizija.
Gilų demokratų nusivylimą tikriausiai dar labiau paaštrins trečiadienio popietę vyksiantis apkaltos balsavimas.
D.Trumpas buvo apkaltintas įšaldęs 391 mln. JAV dolerių vertės gynybos pagalbą Ukrainai, mėgindamas spausti Kijevą imtis antikorupcinių tyrimų, nukreiptų prieš demokratus ir buvusį viceprezidentą Joe Bideną – vieną pagrindinių pretendentų tarp Demokratų partijos kandidatu į prezidento postą.
Demokratai, remiami bent jau keleto respublikonų, kurie atrodo esantys įtikinti kaltintojų išdėstytų faktų, sako, kad tokie veiksmai prilygsta neteisėtam raginimui užsienio vyriausybei kištis į JAV rinkimus.
„Kai mūsų prezidentas kviečia ir spaudžia užsienio vyriausybę juodinti politinį oponentą ir trikdyti 2020 metų prezidento rinkimų principingumą, jis privalo būti pašalintas iš pareigų“, – trečiadienį Senate pareiškė demokratas Jeffas Merkley.
Tačiau dvi savaites trukęs argumentų dėstymas, aptemdytas respublikonų atsisakymo iškviesti papildomų liudytojų ir pareikalauti iš Baltųjų rūmų dokumentų, galinčių pagrįsti kaltintojų poziciją, neatrodo grasinantis atimti iš D.Trumpo valdžią.
Prezidento populiarumas apkaltos balsavimo išvakarėse pasiekė pastarųjų trejų metų aukštumas – D.Trumpą palaiko 49 proc. amerikiečių, rodo, viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ apklausa.
Respublikonas senatorius Johnas Cornynas argumentavo, kad beprecedentis JAV vadovo pašalinimas iš posto jokiu būdu nebūtų tinkamas atsakas į apkaltos kaltinimus ir pateiktus įrodymus – anot jo, itin partietiškus.
Šis klausimas turėtų būti išspręstas per rinkimus lapkričio mėnesį, o ne Senato apkaltinamuoju nuosprendžiu, pabrėžė J.Cornynas.
„Jungtinių Valstijų prezidento apkalta yra sunkiausias pasirinkimas, kokio galime siekti šioje šalyje. Tai yra mūsų konstitucijos branduolinė priemonė, kraštutinis pasirinkimas“, – aiškino senatorius.