Tikėdamasis Kinijos vadovo pagalbos, D.Trumpas gyrė Xi Jinpingą už sankcijų Pchenjanui sugriežtinimą ir nesilaikė rinkimų kampanijos metu duoto pažado prekybos su Kinija atžvilgiu užimti griežtesnę poziciją.
Vis dėlto Xi Jinpingas, nors ir žengęs tam tikrus žingsnius, nepritaikė priemonių, kurios, Baltųjų rūmų manymu, sukeltų rimtą grėsmę režimui ir priverstų jį atsisakyti branduolinio arsenalo.
Toks scenarijus matomas nebe pirmą kartą. Ankstesni JAV prezidentai, bandydami išspręsti Šiaurės Korėjos klausimą, taip pat gręžėsi į Kiniją ir galiausiai liko nusivylę. Dabar, kai Pchenjanas turi JAV galinčią pasiekti balistinę raketą, šios strategijos laikomasi uoliau nei bet kada.
Bandymas įsiteikti
Trečiadienį į Kiniją atvykusio D.Trumpo laukė išbandymas: su Xi Jinpingu susitardamas dėl pelningų prekybos sutarčių, jis stengėsi įtikinti Kinijos vadovą prieš Šiaurės Korėją imtis tokių priemonių, kokių nesiėmė nė vienas jo pirmtakas.
Yang Xiyu: „Trumpas apie Šiaurės Korėją mąsto labai primityviai: jei Kinija nutrauks naftos eksportą, branduolinių ginklų klausimas bus išspręstas.“
Vis dėlto tokia strategija – nebūtinai sėkminga, kadangi Pekino įtaka Pchenjanui, ypač jaunajam jo lyderiui Kim Jong Unui, gerokai mažesnė, nei įsivaizduoja D.Trumpas. Būtent Kim Jong Unui atėjus į valdžią kaimynių santykiai pašlijo.
„JAV ir Kinija apie Šiaurės Korėją mąsto labai skirtingai, – mano Yang Xiyu, buvęs Kinijos užsienio reikalų ministerijos derybininkas Šiaurės Korėjos klausimais. – Trumpas apie Šiaurės Korėją mąsto labai primityviai: jei Kinija nutrauks naftos eksportą, branduolinių ginklų klausimas bus išspręstas.“
Lankydamasis Pietų Korėjoje, D.Trumpas ragino Kiniją ir kitas šalis susivienyti prieš Šiaurės Korėją. JAV lyderis šią šalį apibūdino kaip pavojingą režimą, terorizuojantį savo piliečius ir verčiantį juos badauti. Anot D.Trumpo, Šiaurės Korėja – tragiškai nepavykęs „istorijos laboratorijos“ eksperimentas.
„Mūsų atsakomybė ir mūsų pareiga kartu priešintis šiam pavojui, kadangi kuo ilgiau laukiame, tuo pavojus darosi didesnis ir tuo mažiau pasirinkimo variantų mums lieka“, – D.Trumpas sakė Pietų Korėjos parlamente.
M.Goodmanas: „Trumpas naiviai paskaičiavo, kad Kinija bus linkusi padėti Šiaurės Korėjos klausimu tuo atveju, jei jis kilniaširdiškai pažvelgs į prekybą. Abejoju, ar Pekinas mano taip pat.“
„Tautos, besirenkančios ignoruoti šią grėsmę ar, dar blogiau, ją stiprinti, ši krizė kris ant jūsų sąžinės“, – kalbėjo JAV vadovas.
Baltųjų rūmų vadovas Xi Jinpingui bandė įsiteikti pasirašydamas sutarčių daugiau nei už 250 mlrd. dolerių (215 mlrd. eurų). Šios sutartys yra susijusios su įvairiomis sritimis – nuo kiniškų sojų pupelių importo iki didelio masto projektų, kaip suskystintųjų gamtinių dujų gamyba ir eksportas iš Aliaskos.
„Trumpas naiviai paskaičiavo, kad Kinija bus linkusi padėti Šiaurės Korėjos klausimu tuo atveju, jei jis kilniaširdiškai pažvelgs į prekybą. Abejoju, ar Pekinas mano taip pat“, – svarsto Matthew Goodmanas, politikos ekonomistas Strateginių ir tarptautinių studijų centre, George'o Busho administracijos patarėjas Azijos ekonomikos klausimais.
Pervertinta įtaka
Kinija Šiaurės Korėjai tiekia didžiąją dalį jos energijos: beveik visa Pchenjano nafta teka po Jalu upe nutiestu 28,9 km ilgio vamzdžiu, prasidedančiu Kinijos Dandongo uoste ir vedančiu į Šiaurės Korėjos miestą Šinidžu.
Kai kurie ekspertai mano, kad D.Trumpas nesuvokia, jog Kinijos įtaka Pchenjanui – ribota. Nors 1950–1953 m. vykusio Korėjos karo metu Kinija šiauriečių pusėje kovėsi prieš JAV ir išlieka pagrindine režimo ekonomine globėja, valstybes vargiai galima pavadinti draugėmis.
Kai kurie kinai santykius vadina „netikru aljansu“, šalių kariuomenės nepalaiko darbinių santykių. Vos atėjęs į valdžią Kim Jong Unas nušalino savo dėdę Jang Song Thaeką, kuris buvo pagrindinis tarpininkas tarp Šiaurės Korėjos ir Kinijos lyderių.
Pekino įtaką Pchenjanui galėjo sumažinti ir praėjusį mėnesį Xi Jinpingo priimtas sprendimas atkurti santykius su Pietų Korėja. Toks žingsnis tik sustiprino Šiaurės Korėjos įtarimus.
Pareigūnai Pekine ir Vašingtone teigia, kad Kinija prieš Šiaurės Korėją ėmėsi reikšmingų veiksmų. Kai Pchenjanas paspartino branduolinių ginklų bandymus ir tarpžemyninių balistinių raketų paleidimus, Kinija Jungtinėse Tautose (JT) sugriežtino Šiaurės Korėjai skirtas sankcijas.
Pokyčių baimė
Sugriežtinus sankcijas, Pchenjanui tiekiama nafta liko vienu paskutinių ir galingiausių ekonominių ginklų.
Tiesa, Šiaurės Korėja turi šiek tiek naftos atsargų, ji gali rasti naują tiekėją Rusijoje. Prezidentas Vladimiras Putinas teigė abejojantis, kad Kinijos sankcijos bus efektyvios – neva režimas įrodė galintis priversti savo piliečius „valgyti žolę“.
JAV pareigūnai tikina, kad Rusijos kontrabandininkai pavasarį į Šiaurės Korėją pradėjo gabenti dyzelį ir kitokį kurą.
B.Kausikanas: „Nemanau, kad Kinija prisidės prie režimo pakeitimo. Būtent tokią grėsmę sukeltų visiškas Šiaurės Korėjai tiekiamos energijos nutraukimas.“
Kai kurie ekspertai abejoja, kad Kinija nutrauks naftos eksportą, kadangi baiminasi, jog toks sprendimas gali destabilizuoti Pchenjaną. Tuomet Kiniją užplūstų pabėgėliai, o Korėjos pusiasalio kontrolę perimtų pietinė jos valstybė.
„Nemanau, kad Kinija prisidės prie režimo pakeitimo. Būtent tokią grėsmę sukeltų visiškas Šiaurės Korėjai tiekiamos energijos nutraukimas“, – sakė ambasadorius Singapūrui Bilahari Kausikanas.
„Kaip tai gali nutikti, kai 19-ajame Komunistų partijos suvažiavime Xi Jinpingas pabrėžė leninistinę Kinijos valstybės tapatybę? – teigė B.Kausikanas. – Tam, kad tai padarytų (pakeistų režimą – red.), reikėtų bendradarbiauti su pagrindinėmis Kinijos konkurentėmis JAV.
Šiaurės Korėja apsaugo Kiniją nuo Korėjos pusiasalio susivienijimo, kuris tokiu atveju taptų kapitalistine demokratine valstybe ir JAV sąjungininke, mano buvęs Valstybės departamento pareigūnas Evansas Revere'as.
E.Revere'as: „Tačiau neaišku, ar Pekinas šias grėsmes laiko tokiomis pat nerimtomis kaip ir Pchenjanas, įsitikinęs, kad JAV blefuoja.“
„Sustiprėjusiai Kinijos Komunistų partijai ir ambicingam jos lyderiui Xi Jinpingui tokios pasekmės neatrodo teigiamos“, – sako E.Revere'as.
Jo teigimu, D.Trumpo grasinimai Šiaurės Korėjai atkreipė Pekino dėmesį: „Tačiau neaišku, ar Pekinas šias grėsmes laiko tokiomis pat nerimtomis kaip ir Pchenjanas, įsitikinęs, kad JAV blefuoja.“
Trečiadienį Xi Jinpingas itin svetingai pasitiko į Kiniją atvykusį JAV vadovą. Ne mažiau šiltai D.Trumpas buvo sutiktas Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Buvęs Baracko Obamos patarėjas Kinijos klausimais Jeffrey Baderas tikina, kad tarp šių šalių ir Kinijos santykių su JAV yra didžiulis skirtumas. „Joms (Pietų Korėjai ir Japonijai – red.) mūsų reikia egzistencine prasme. Kinijai mūsų egzistencine prasme nereikia“, – sako J.Baderas.
