ES pareigūnai teigė, kad bendradarbiavimas dėl elektronikos prietaisų draudimo vis tiek vyksta. Tačiau faktas, kad D.Trumpas tokią svarbią žvalgybinę informaciją Kremliui atskleidė daug anksčiau nei sąjungininkėms Europoje, temdo kitą savaitę vyksiantį prezidento vizitą Briuselyje.
Anonimu panoręs likti ES pareigūnas tikino, kad bendravimas su JAV pareigūnais dėl planų išplėsti draudimą Europoje buvo „keistas“, beveik nebuvo suteikta jokia specifinė informacija.
„Stebina, kad informacija, susijusi su draudimu, Lavrovui buvo atskleista dar prieš pasidalijant ja su sąjungininkių šalių ministrais“, – „Politico“ sakė kitas ES diplomatas.
Aukšti ES pareigūnai patvirtino, kad nei D.Trumpas, nei jo žvalgybos pareigūnai nepaskambino Europos Vadovų Tarybos prezidentui Donaldui Tuskui ar Europos Komisijos (EK) prezidentui Jeanui Claude'ui Junckeriui pranešti, jog su Rusijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu pasidalijo žvalgybine informacija.
Manoma, kad D.Trumpas S.Lavrovui atskleidė specifinę grėsmę, jog „Islamo valstybės“ teroristai bandė sukurti bombą, kurią būtų galima paslėpti nešiojamuose kompiuteriuose ar kituose elektronikos prietaisuose.
Praeitą penktadienį ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos ir ES transporto komisarė Violeta Bulc telefonu kalbėjo su JAV nacionalinio saugumo departamento sekretoriumi Johnu Kelly. Tiesa, pokalbis įvyko tik tuomet, kai patys komisarai parašė Vašingtonui, prašydami pasikonsultuoti ir suteikti daugiau informacijos.
Dieną prieš pokalbį aviacijos saugumo pareigūnai susitiko aptarti draudimo išplėtimo Europoje. Kaip rašoma vidiniame komisijos dokumente, kurį matė „Politico“, nuspręsta, kad „nei ES, nei jos narės neturi informacijos, jog ES oro uostus paliekantiems skrydžiams reikėtų imtis tokių saugumo priemonių, kokias svarsto JAV pareigūnai“. Dokumente taip pat rašoma, kad, atsiradus bet kokiai žvalgybinei informacijai, „JAV iš karto turėtų suteikti priėjimą“.
JAV nešiojamųjų kompiuterių draudimas jau galioja keleiviams, skrendantiems iš kai kurių oro uostų Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Šiuo metu su Vašingtonu diskutuojama, ar draudimas įsigalės ir Europoje. Apie tai buvo pradėta diskutuoti praėjusią savaitę, bus kalbama ir kitą trečiadienį Briuselyje.
Tai, kad D.Trumpas su S.Lavrovu pasidalijo itin slapta, iš Izraelio gauta informacija, pastūmėjo D.Trumpo administraciją į naują chaosą, kuriame prezidento komanda bando pateisinti jo veiksmus.
Šis įvykis pagrindė ES baimes, kad D.Trumpas prioritetu laiko santykius su Rusija. Tokia nuotaika tvyro prieš pirmąjį JAV prezidento užjūrio vizitą, per kurį gegužės 25 dieną vyksiančiame NATO viršūnių susitikime jis kalbėsis su D.Tusku ir J.C.Junckeriu.
Aukštas EK pareigūnas sakė, kad diskusijos su Vašingtonu dėl nešiojamųjų kompiuterių draudimo vyksta, tačiau šiuo metu jose nedalyvauja J.C.Junckeris. Jis teigė, kad „diskusijos vyksta kitame lygmenyje“. Pareigūnas tikino, kad „prezidentas Junckeris kalbės su prezidentu Trumpu gegužės 25 dieną“.
„Pernelyg audringa reakcija“
Trečiadienio popietę Briuselyje kalbėjosi ir keletas J.Kelly vadovaujamų leitenantų iš Nacionalinio saugumo departamento, įskaitant sekretoriaus pavaduotoją Elaine Duke ir laikinąją Transporto saugumo administracijos vadovę Huban Gowadia.
Nepanašu, kad JAV pareigūnai su ES atstovais pasidalys detalėmis, atskleistomis Rusijai, kadangi informacija išlieka labai slapta, ja nebuvo plačiai dalytasi tarp JAV vyriausybės agentūrų.
Nepanašu, kad JAV pareigūnai su ES atstovais ketino pasidalyti detalėmis, atskleistomis Rusijai, kadangi informacija išlieka labai slapta, ja nebuvo plačiai dalytasi tarp JAV vyriausybės agentūrų.
Vienas ES pareigūnas sakė, kad Baltieji rūmai verčiau dalysis žvalgybine informacija, susijusia su specifine grėsme, kylančia nacionalinėms vyriausybėms Europoje. Jo teigimu, JAV atstovai mieliau kalbėsis su tokiomis artimiausiomis sąjungininkėmis kaip Jungtinė Karalystė, o ne ES institucijomis.
Praeitą penktadienį vykusio skambučio metu D.Avramopoulos pabrėžė artimo bendradarbiavimo svarbą. O V.Bulc išreiškė nerimą dėl potencialios sprogimo grėsmės, atsirandančios keleivinio lėktuvo bagažo skyriuje laikant daug kompiuterių su ličio baterijomis.
Skambučio metu nebuvo pateiktos detalės dėl specifinės terorizmo grėsmės.
Antradienį draudimui besipriešinanti Verslo kelionių koalicija išsiuntė V.Bulc skundą, kad Nacionalinio saugumo departamentas ne visiškai pagrindė planus dėl išplečiamo elektronikos prietaisų draudimo.
„Nacionalinio saugumo departamentas žiniasklaidai teigė, kad draudimas kyla ne iš specifinės grėsmės, bet ilgalaikio susirūpinimo. Šis pareiškimas įrodo, kad dabartinis JAV elektronikos prietaisų draudimas skrydžiuose iš Vidurio Rytų, nepasikonsultavus su pramone, buvo nepagrįsta, pernelyg audringa reakcija, sukėlusi nepatogumų keleiviams ir finansiškai pakenkusi paslaugos tiekėjams“, – rašė grupės pirmininkas Kevinas Mitchelas.
Buvęs Nacionalinio saugumo departamento sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Jamesas Nortonas, padėjęs sukurti skysčių apribojimus keleiviniuose lėktuvuose, „Politico“ sakė, kad sprendimas išplėsti elektronikos prietaisų draudimą apima su konkrečia grėsme susijusią informaciją.
