Pirmosios ponios Melanios Trump lydimas valstybės vadovas turi vadovauti ceremonijai netoli Baltųjų rūmų, pranešė jo spaudos tarnyba.
D.Trumpas pareiškime pažymėjo ketinąs „atiduoti duoklę tironiją įveikusioms laisvės jėgoms“, atkreipdamas dėmesį į „niūrų priminimą apie laisvės kainą“.
Dėl pandemijos šalyje apribojus iškilmių mastą, D.Trumpas priminė, jog iš kare dalyvavusių maždaug 2 mln. amerikiečių karių žuvo 186 tūkstančiai.
„Daugelis šių pasiaukojančių ir didvyriškų karių niekada nepažinojo gyvenimo klestinčioje Amerikoje. Jie užaugo Didžiosios depresijos metais, kai Amerikos ekonominės perspektyvos atrodė niūrios“, – nurodė D.Trumpas dieną, kai nedarbo lygis šalyje pasiekė precedento šiuolaikinėje istorijoje neturinčias aukštumas dėl koronaviruso pandemijos padarinių.
„Šiandien, minėdami 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, turime nepamiršti, kad nė vienas iššūkis nėra didesnis už amerikiečių dvasios ryžtą“, – pabrėžė prezidentas.
„Per pastaruosius mėnesius mūsų valstybė patyrė nepaprastų sunkumų, besitęsiant koronaviruso pandemijai. Tačiau, kaip ir daugelį kartų praeityje, Amerika triumfuos“, – kalbėjo jis.
Nepaisant istorinių Europos ir JAV ryšių, D.Trumpas savo prezidentavimo metu pamėgino supurtyti nusistovėjusius aljansus, besiskųsdamas, jog Europos šalys turi nesąžiningų pranašumų prekybos srityje ir kad lyderystė NATO Vašingtonui atsieina per brangiai.
2018 metų lapkritį D.Trumpas buvo daugelio kritikuojamas dėl to, kad per savo vizitą Prancūzijoje nesudalyvavo per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių JAV karių atminimo ceremonijoje. Baltieji rūmai tuomet pareiškė, kad dėl smarkaus lietaus apsilankyti kapinėse buvo neįmanoma.