Keli išrinktojo prezidento komandos nariai šiuo metu mato galimybę, kad D.Trumpas galėtų tiesiogiai kreiptis į Šiaurės Korėjos vadovą ir pralaužti ledus, praėjus keleriems metams po to, kai jiedu apsikeitė įžeidimais ir, kaip D.Trumpas pavadino, „gražiais“ laiškais.
Pasak šaltinių, politinės diskusijos vyksta sklandžiai, o išrinktasis prezidentas kol kas nėra priėmęs jokių galutinių sprendimų.
D.Trumpo pereinamojo laikotarpio komanda į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Šiaurės Korėja ignoravo ketverius metus trukusias JAV prezidento Joe Bideno pastangas pradėti derybas be jokių išankstinių sąlygų. Be to, tikėtina, kad Kim Jong Unui drąsos suteikė išplėstas raketų gamybos arsenalas ir daug glaudesni santykiai su Rusija.
„Mes jau nuėjome taip toli, kaip tik galime, derėdamiesi su Jungtinėmis Valstijomis“, – pasak valstybinės žiniasklaidos, praėjusią savaitę kalbėdamas Pchenjane vykusioje karinėje parodoje pareiškė Šiaurės Korėjos vadovas.
Per savo 2017–2021 m. prezidentavimo laikotarpį D.Trumpas surengė net tris susitikimus su Kim Jong Unu – Singapūre, Hanojuje ir prie Korėjos sienos, ir tai buvo pirmas kartas, kai pareigas einantis JAV prezidentas įkėlė koją į šią šalį.
Jų diplomatija nedavė jokių konkrečių rezultatų, nors D.Trumpas jų derybas apibūdino kaip „įsimylėjimą“. JAV paragino Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų, o Kim Jong Unas pareikalavo visiškai sušvelninti sankcijas, paskui paskelbė naujų grasinimų.
Neaišku, kokių rezultatų galėtų duoti naujos diplomatinės pastangos, įvertino „Reuters“. Pradinis D.Trumpo tikslas būtų atkurti santykių pagrindą, tačiau tolesni politikos tikslai ar tiksli darbotvarkė nebuvo nustatyti.
Pasak šaltinio, šis klausimas gali būti ir nustumtas į antrą planą dėl svarbesnių užsienio politikos problemų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida kol kas viešai neužsiminė apie D.Trumpo perrinkimą, o Kim Jong Unas šį mėnesį sakė, kad Jungtinės Valstijos tik stiprina įtampą ir provokacijas, didindamos branduolinio karo pavojų.
D.Trumpas ir kai kurie jo sąjungininkai mano, kad tiesioginis kontaktas yra geriausias Vašingtono šansas paveikti elgesį į šiaurę nuo demilitarizuotos zonos, kuri septynis dešimtmečius dalijo Korėjos pusiasalį. Šalių karas techniškai niekada nesibaigė, net ir nutilus ginklams.
Penktadienį D.Trumpas savo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju paskyrė vieną iš žmonių, įgyvendinusių pradinę Šiaurės Korėjos strategiją, buvusį Valstybės departamento pareigūną Alexą Wongą.
-
„The Washington Post“: Kyjivas sugalvojo, kaip paversti D.Trumpą sąjungininku
-
Po D.Trumpo pažadų įvesti muitus Kinija pasiuntė įspėjimą
-
K.Harris lieka žaidime: gali taikytis į Kalifornijos gubernatorės arba prezidentės postą
-
A.Merkel memuaruose – V.Putino galios žaidimai ir atviri prisipažinimai apie JAV prezidentus
-
Čekijos žvalgybos vadas perspėjo NATO: V.Putinas gali išbandyti šį tą naujo
-
Meksika: muitai į JAV vykstančių migrantų ir narkotikų nesustabdys
-
D.Trumpas ruošiasi pertvarkyti JAV energetikos rinką
„Būdamas specialiojo įgaliotinio Šiaurės Korėjai pavaduotoju, jis padėjo derėtis dėl mano aukščiausiojo lygio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, – sakoma D.Trumpo pareiškime.
Sausio mėnesį grįžęs į Baltuosius rūmus D.Trumpas, kaip ir 2017 m., paveldės vis labiau įtampą keliančią situaciją su Kim Jong Unu.
„Mano patirtis su prezidentu D.Trumpu rodo, kad jis daug labiau linkęs būti atviras tiesioginiam bendradarbiavimui, – įvertino JAV senatorius Billas Hagerty, D.Trumpo sąjungininkas, interviu agentūrai „Reuters" šių metų pradžioje. – Esu optimistiškai nusiteikęs, kad galime pamatyti santykių pagerėjimą ir galbūt kitokią Kim Jong Uno laikyseną, jei tas dialogas vėl būtų atnaujintas.“
Vašingtonas turi daugybę susirūpinimą keliančių dokumentų dėl šalies plėtojamos branduolinių ginklų ir raketų programos, vis labiau priešiškos retorikos Pietų Korėjos atžvilgiu ir glaudaus bendradarbiavimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vašingtonui ypač didelį susirūpinimą kelia perspektyvos, kad Rusija ir Šiaurės Korėja dažniau dalysis branduolinėmis ar raketų technologijomis, taip pat tūkstančių Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Rusiją padėti kare su Ukraina.
Pirmadienį agentūra „Reuters“, remdamasi JAV analitinio centro tyrėjais, kurie išnagrinėjo palydovines nuotraukas, pranešė, kad Šiaurės Korėja plečia pagrindinį ginklų gamybos kompleksą, kuriame surenkamos trumpojo nuotolio raketos, kurias Rusija naudoja Ukrainoje.
JAV pareigūnai teigė, kad dėl šių veiksnių didėja konflikto tarp kelių branduolinių ginklų turinčių valstybių Europoje arba Azijoje, įskaitant Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, tarp kurių yra Pietų Korėja ir Japonija, rizika.
