Variantų, dar, žinoma, yra visokių, bet vienas jų – visų JAV karių išvedimas dar prieš Amerikos prezidento rinkimus artėjantį lapkritį. Žinia, D.Trumpas juose sieks perrinkimo, o grumsis beveik neabejotinai su demokratu Joe Bidenu.
Pasak „The New York Times“, apie tokias prezidento užmačias žino ir generolai, kurie, beje, suvokia, kad D.Trumpas galvoja apie savo rinkimų kampaniją
Tiesa, kariškiai prezidentui nori siūlyti – ir patys remia – lėtesnį pajėgų išvedimą. Tokį, kuris labiau atitiktų susitarimą su Talibanu ir nepalaidotų civilinės Afganistano administracijos šansų išsilaikyti amerikiečiams jau iškeliavus namo.
Procesas juda iš vietos
Pentagonas neabejotinai stengiasi išvengti tokios situacijos, kokią pasaulis jau matė 2018-ųjų gruodį ir 2019 metų spalį. Tada D.Trumpas, kariškių neįspėjęs iš anksto, įsakė visiškai išvesti JAV karius iš Sirijos.
Tokius pareiškimus abusyk sekė diplomatinis chaosas ir smurto protrūkiai, tad D.Trumpui teko atsitraukti. Amerikiečių Sirijoje mažiau, bet ten jų vis dar yra.
Pagal vasarį Dohoje suderėtą ir pasirašytą dokumentą beveik du dešimtmečius jau trunkantis karas Afganistane baigtųsi JAV per 14 mėnesių išvedus karius iš šios šalies.
O aukšto rango JAV kariškiai yra įsitikinę, kad greitas pasitraukimas iš Afganistano iškart pasmerktų taikos susitarimą su Talibanu. Ką sako šis?
Pagal vasarį Dohoje suderėtą ir pasirašytą dokumentą beveik du dešimtmečius jau trunkantis karas Afganistane baigtųsi JAV per 14 mėnesių išvedus karius iš šios šalies. Žinoma, palikta vietos pačių afganistaniečių deryboms.
Talibai sutiko nutraukti bet kokius ryšius su „Al Qaeda“ ir kitomis tarptautinėmis teroristinėmis grupėmis, o amerikiečiai mainais jau pradėjo karių išvedimą iš Afganistano.
Tiesa, dozuotai. Per pirmąsias 135 dienas nuo susitarimo pasirašymo iš Afganistano turėtų išvykti tiek JAV karių, kad jų liktų 8,6 tūkst. Be to, Vašingtonas sutiko uždaryti penkias karines bazes. Jei abi pusės laikysis susitarimo, visos JAV pajėgos šalį turėtų palikti 2021 metų pavasarį.
Tarkime, apsikeitimai kaliniais – Afganistano vyriausybė paleidžia talibus, o pastarieji išlaisvina vyriausybės karius – jau prasidėjo.
Talibanas kalinių paleidimą laiko pagrindine sąlyga tam, kad prie derybų dėl taikos galėtų prisijungti Ashrafo Ghani vyriausybė Kabule.
Bendros operacijos sustabdytos
Bet D.Trumpas nori galėti amerikiečiams prieš rinkimus išdidžiai pasakyti: aš sugrąžinau absoliučiai visus karius namo.
Apžvalgininkai labai abejoja, kad užsienio politika bus svarbi rinkiminės kovos dalis – juk visi kalba ir kalvės apie koronaviruso pandemiją bei jos padarinius. Bet Pentagono strategai nerimauja dėl galimai skuboto ir neapgalvoto D.Trumpo sprendimo.
Kaip jau minėta, pažangos derybose tarp Talibano ir Afganistano yra, bet ji labai trapi. Amerikiečiams įdomesnė kova su koronavirusu, o Afganistane nesiliauja kruvinos talibų atakos.
„The New York Times“, remdamasis penkiais šaltiniais, rašo, kad kariškiai D.Trumpui bandys įpiršti atsargesnį planą, pagal kurį JAV kariai Afganistane liktų iki kitų metų gegužės.
Tikimasi, kad prezidentas panorės apsaugoti taikos susitarimą, nes šiuo irgi bus galima girtis per rinkimų kampaniją.
Be to, Gynybos departamento pareigūnai Baltiesiems rūmams aiškina negalintys garantuoti, kad Afganistanas vėl netaps prieglobsčiu teroristams ir vieta, kur pastarieji galės laisvai planuoti atakas prieš JAV. „Al Qaeda“ 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius planavo būtent Afganistane.
Tikimasi, kad prezidentas panorės apsaugoti taikos susitarimą, nes šiuo irgi bus galima girtis per rinkimų kampaniją.
Šiuo metu Afganistane yra mažiau nei 12 tūkst. amerikiečių karių. Jų mažėja, ir netrukus JAV turės remtis arba Specialiųjų pajėgų kariais, arba bendrais JAV-Afganistano karių daliniais.
Beje, Pentagone ir Baltuosiuose rūmuose baiminamasi, kad Afganistane be jokių barjerų plinta naujasis koronavirusas, čia atkeliavęs iš kaimyninio Irano.
Esą spėjama, kad mažiausiai pusė Afganistano saugumo pajėgų narių yra užsikrėtę. O tai reiškia, kad bet kokios bendros amerikiečių ir afganistaniečių pratybos ar karinės operacijos jau tapo neįmanomos, nors talibams vis dar galima smogti iš oro.
Istorija negailestinga
Kad ir kaip galiausiai būtų, keli mėnesiai kažką pakeis nebent D.Trumpui. Faktas išlieka – JAV karių dauguma bus išvesta iš Afganistano, šalies, kurioje su talibais kovota beveik 20 metų ir kurioje šie kovotojai taip ir nebuvo nugalėti.
Ir tikrai nėra jokios garantijos, kad talibų, kurie iš esmės yra karšti islamistai, vadovybė norės taikiai gyventi su civiline, Vakarų remiama vyriausybe, kuri daug metų su jais kovojo. Tad derybos ir pažadai elgtis garbingai gali būti tik fasadas, slepiantis planus grįžti prie visuomeninio teroro.
Kaip pastebi „The New York Times“, Talibanas taip niekada ir nenukrypo nuo griežtos savo ideologijos. Niekada neatsiribota nuo praeities sprendimų suteikti prieglobstį teroristams, įskaitant Osamą bin Ladeną, nuo represijų prieš moteris.
„Galiausiai sukilėliai vis dar aršiai priešinasi daugeliui pokyčių Afganistane per pastaruosius du dešimtmečius“, – rašo laikraštis.
O Talibano lyderio Haibatullah Akhundzados administracijos vadovas Amiras Khanas Mutaqi lyg tyčia pabrėžia: „Mes norime susitarti, nes norime visa apimančios taikos.
Bet negalime tiesiog sėdėti, kai kalėjimuose pilna mūsų žmonių, kai valdymo sistema yra ta pati vakarietiška sistema. Negalima sakyti, kad talibai turėtų tiesiog eiti namo. Nelogiška, kad viskas liktų taip pat.
Dabartinė vyriausybė gyvuoja iš užsienio pinigų, iš užsienio ginklų.“
Istorija negailestinga. Paskutinį kartą kaip okupacinė galia Afganistaną 1989 metais paliko Sovietų Sąjunga, o netrukus sukilėliai nuvertė vyriausybės likučius ir ėmė kautis tarpusavyje. Galiausiai stipriausias pasirodė Talibanas.
Talibų kariai ir dabar neslepia nešaudantys tik į JAV karius – kaip pareiškė vienas, „kad jie nusivalytų užpakalius ir išvažiuotų“. Bet Afganistano saugumo pajėgos atakuojamos kiekvieną dieną.
„Kol nebus įtvirtina islamistinė sistema, mūsų džihadas tęsis“ – pažadėjo vienas talibų sukilėlis.
