D.Trumpas svarsto tris taikos plano variantus: nė vienas nenaudingas Ukrainai

Trijų pagrindinių išrinktojo JAV prezidento patarėjų, įskaitant D.Trumpo būsimąjį pasiuntinį Rusijai ir Ukrainai, į atsargą išėjusį kariuomenės generolą leitenantą Keithą Kelloggą, pasiūlymai turi bendrų elementų, įskaitant Ukrainos narystės NATO panaikinimą.

Pasak straipsnio, būsimojo prezidento patarėjai bandytų priversti Maskvą ir Kyjivą derėtis, tiek grasindami karinės pagalbos Kyjivui sustabdymu, jei jis nesutiks kalbėtis, tiek pagalbos padidinimu, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakys sėsti prie derybų stalo.

D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją ne kartą žadėjo užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą vos 24 valandas, bet dar nė karto neįvardijo, kaip tai padarytų.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Analitikai ir buvę nacionalinio saugumo pareigūnai išreiškė abejonę, kad D.Trumpas galėtų įgyvendinti savo pažadą vien dėl konflikto sudėtingumo.

Vis dėlto jo patarėjų pareiškimai brėžia galimus D.Trumpo taikos plano kontūrus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susiduriantis su karinių pajėgumų trūkumu ir didėjančiais teritoriniais nuostoliais, nurodė, kad gali būti atviras deryboms.

Nors jis vis dar siekia narystės NATO, šią savaitę prezidentas pažymėjo, kad Ukraina turi rasti diplomatinių sprendimų, kaip susigrąžinti dalį okupuotų teritorijų.

„V.Putinas niekur neskuba“

Straipsnyje rašoma, kad, pasak analitikų ir buvusių JAV pareigūnų, D.Trumpas gali pastebėti, kad V.Putinas nenori dalyvauti derybose, nes ukrainiečiai yra jo užnugaryje ir jis gali turėti daugiau naudos, jei toliau sieks užgrobti Ukrainos teritoriją.

„Vladimiras Putinas niekur neskuba“, – pareiškė buvęs vyriausiasis JAV žvalgybos analitikas Rusijos klausimais Eugene'as Rumeris, dirbantis „Carnegie" tarptautinio taikos fondo analitiniame centre.

Jo teigimu, Kremliaus vadovas nerodo pasirengimo atsisakyti savo sąlygų dėl paliaubų ir derybų, įskaitant tai, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO siekio ir atiduotų keturias sritis, kurias V.Putinas laiko Rusijos dalimi, bet visiškai nekontroliuoja.

E.Rumeris pažymėjo, kad V.Putinas greičiausiai neskubės, užgrobs daugiau teritorijos ir lauks, kokias nuolaidas, jei tokių bus, D.Trumpas pasiūlys, kad priviliotų jį prie derybų stalo.

„Shutterstock“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Gegužės mėn. agentūra „Reuters“ pranešė, kad V.Putinas yra pasirengęs sustabdyti karą derybų būdu sudarytomis paliaubomis, kuriomis būtų pripažįstamos dabartinės fronto linijos, tačiau yra pasirengęs kariauti toliau, jei Kyjivas ir Vakarai į tai nereaguotų.

Rusija jau kontroliuoja visą Krymą, vienašališkai atėmusi jį iš Ukrainos 2014 m., ir nuo to laiko užėmė apie 80 proc. Donbaso, kurį sudaro Doneckas ir Luhanskas, taip pat daugiau kaip 70 proc. Zaporižios ir Chersono sričių bei nedideles Mykolajivo ir Charkovo sričių dalis.

Daugiau nei vienas scenarijus

Keturi išrinktojo prezidento patarėjai „Reuters“ žurnalistams sakė, kad praėjusią savaitę D.Trumpas dar nebuvo sukvietęs centrinės darbo grupės taikos planui sukonkretinti.

Jų teigimu, keli patarėjai savo idėjas išdėstė tarpusavyje viešuose forumuose ir – kai kuriais atvejais – D.Trumpui. Šaltiniai beveik įsitikinę, kad galiausiai taikos susitarimas greičiausiai priklausys nuo tiesioginio asmeninio D.Trumpo, V.Putino ir V.Zelenskio bendradarbiavimo.

Vienas buvęs D.Trumpo nacionalinio saugumo pareigūnas, susipažinęs su pereinamojo laikotarpio svarstymais, pažymėjo, kad yra trys pagrindiniai pasiūlymai karui Ukrainoje išspręsti: K.Kelloggo metmenys, išrinktojo viceprezidento J.D.Vance'o ir dar vienas, kurį pateikė buvęs D.Trumpo žvalgybos vadovas Richardas Grenellis.

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency / ZUMAPRESS.com

K.Kelloggo plane, parengtame kartu su buvusiu Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnu Fredu Fleitzu ir pristatytame D.Trumpui šių metų pradžioje, raginama įšaldyti dabartines mūšio linijas.

Pagal šį planą D.Trumpas tiektų daugiau JAV ginklų Kyjivui tik tuo atveju, jei šis sutiktų pradėti taikos derybas. Tuo pačiu jis perspėtų Maskvą, kad padidins JAV pagalbą Ukrainai, jei Rusija atsisakys derybų. Tačiau numatoma, kad Ukrainos narystės NATO procesas būtų sustabdytas.

Ukrainai taip pat būtų pasiūlytos JAV saugumo garantijos, kurios galėtų apimti ginklų tiekimo padidinimą, kai bus sudarytas susitarimas, teigiama pasiūlyme.

Birželio mėn. interviu britų radijo stočiai „Times Radio“ Sebastianas Gorka, vienas iš būsimųjų D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojų, atskleidė, kad išrinktasis prezidentas yra sakęs, jog privers V.Putiną pradėti derybas, grasindamas beprecedentėmis ginklų siuntomis Ukrainai, jei V.Putinas atsisakys.

Tuo tarpu J.D.Vance'as, kuris, būdamas JAV senatoriumi, priešinosi pagalbai Ukrainai, rugsėjo mėnesį iškėlė atskirą idėją.

JAV tinklalaidžių autoriui Shawnui Ryanui jis paaiškino, kad susitarimas greičiausiai apimtų demilitarizuotą zoną prie esamų fronto linijų, kuri būtų „stipriai įtvirtinta“ tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniems Rusijos įsiveržimams. Pagal jo pasiūlymą Kyjivui būtų atsisakyta leisti prisijungti prie NATO.

Keithas Kelloggas / Carlos Barria / REUTERS

Buvęs D.Trumpo ambasadorius Vokietijoje R.Grenellis liepos mėnesį per „Bloomberg“ iniciatyva vykusią apskritojo stalo diskusiją pasisakė už „autonominių zonų“ sukūrimą Rytų Ukrainoje, tačiau detalių nepateikė. Jis taip pat užsiminė, kad Ukrainos narystė NATO neatitinka Amerikos interesų.

R.Grenellis, kuris neatsakė į prašymą pakomentuoti, dar turi užsitikrinti postą naujojoje administracijoje, nors jis vis dar turi D.Trumpo pasitikėjimą Europos klausimais, agentūrai „Reuters“ teigė vienas iš vyresniųjų D.Trumpo užsienio politikos patarėjų.

Pasak jo, R.Grenellis buvo vienas iš kelių žmonių, dalyvavusių rugsėjį Niujorke vykusiame D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikime.

„Nemanau, kad kas nors turi kokį nors realistišką planą, kaip tai užbaigti“, – visus galimus scenarijus įvertino buvęs vyriausiasis JAV žvalgybos analitikas E.Rumeris.