D.Trumpas, akivaizdu, nusitaikė į problemų koalicijoje turinčią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. JAV prezidentas tviteryje parašė, kad būtent A.Merkel atvirų durų migracijos politika nulėmė dabartinę krizę Berlyne.
Taip manyti visiškai normalu – juolab kad Vokietijos konservatoriai ginčijasi būtent dėl migracijos. Tačiau D.Trumpas taip pat paskelbė, kad Vokietijoje „smarkiai išaugo“ nusikalstamumas“ – o statistika liudija priešingai.
Ironiškiausia, kad būtent pagrindinis peštukas, kuris ginčijasi su A.Merkel dėl migracijos politikos – Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis – vos praėjusį mėnesį oficialiai paskelbė, kad nusikalstamumo lygis šalyje mažiausias per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Gegužę pranešta, kad 2017 metais Vokietijoje buvo įregistruota 5,76 mln. nusikaltimų – 5 proc. mažiau nei 2016-aisiais ir mažiausiai nuo 1992 metų.
Be to, pastebėjo H.Seehoferis, kadangi Vokietijoje gyventojų skaičius apskritai išaugo, galima sakyti, kad nusikalstamumo lygis šalyje yra mažiausias per tris pastaruosius dešimtmečius.
„Paprasčiau kalbant, Vokietija yra saugesnė nei anksčiau“, – pažymėjo bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos lyderis (CSU) H.Seehoferis.
CSU jau daugybę metų yra ištikima koalicijos partnerė federalinei Krikščionių demokratų sąjungai, kurios lyderė yra kanclerė Angela Merkel. H.Seehoferis užsispyrė ir nori griežtesnių patikrų Vokietijos pasienyje.
Šaliai prabilus apie galimą didžiosios koalicijos griūtį, įtampa kiek nuslūgo, kai H.Seehoferis pareiškė, kad naujos tvarkos neįves dar dvi savaites. Tai iš esmės leidžia A.Merkel pabandyti susitarti su kitomis ES šalimis dėl migrantų – jei pavyks, Vokietijai nereikėtų vienašališkai nebeįsileisti atvykėlių per valstybinę sieną.
Savo ruožtu JAV prezidentas D.Trumpas ir anksčiau yra skelbęs netikslių duomenų apie nusikalstamumą ir imigraciją Europoje, pavyzdžiui, Švedijoje.
Vis dėlto tai, kad D.Trumpas mano, jog nusikaltimų Vokietijoje daugėja, nestebina: taip pat jaučiasi ir gana nemažai vokiečių.
Balandį viena apklausa parodė, kad 41 proc. šalies gyventojų viešose vietose jaučiasi ne taip saugiai kaip prieš penkerius metus. 51 proc. teigė, kad niekas nepasikeitė.
