Pirmą kartą D.Trumpas V.Putinui ranką paspaudė 2017-ųjų vasarą G20 susitikimo Hamburge metu. Po trumpo kreipimosi į žiniasklaidą, lyderiai greitai iškeliavo kalbėtis už uždarų durų. Juos lydėjo tik tuometinis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir abiejų pusių vertėjai.
R.Tillersonas tuomet tikino, kad kalbėta apie Maskvos bandymą paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Vėliau paaiškėjo, kad to forumo metu D.Trumpas ir V.Putinas buvo surengę slaptą pokalbį – jo temos visuomenei taip ir nebuvo atskleistos.
Trečiadienį žurnalistų paklaustas, ar pasakys V.Putinui, kad nesikištų į 2020-ųjų JAV prezidento rinkimus, D.Trumpas atšovė: tai – ne reporterių reikalas.
Ne pirmą kartą nežinoma, apie ką susitikę kalba šie lyderiai. Štai susitikimo Helsinkyje 2018-aisiais metu jiedu kalbėjosi kambaryje esant tik vertėjams.
Tuomet JAV įstatymų leidėjai skundėsi negavę jokio susitikimo išrašo: senatoriai žiniasklaidai teigė, kad D.Trumpo administracija nutraukė tradiciją dalintis svarbia informacija su Kongreso komitetais.
Prieštaringos derybos Helsinkyje
Apskritai V.Putino ir D.Trumpo susitikimas praeitą vasarą Suomijoje buvo vertinamas itin prieštaringai. 45 minutes trukusios spaudos konferencijos metu Baltųjų rūmų vadovas tikino iš V.Putino gavęs griežtą paneigimą, kad Rusija kišosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, nors Amerikos teisėsaugos tarnybos tvirtina priešingai.
„Nematau jokių priežasčių Rusijai kištis. Prezidentas Putinas nepaprastai tvirtai ir galingai šiandien tai paneigė“, – kalbėjo D.Trumpas.
Ši spaudos konferencija supykdė ne tik prezidento kritikus, bet ir rėmėjus: D.Trumpą kritikavo net paprastai palankiai jį nušviečiantis kanalas „Fox News“ bei respublikonai įstatymų leidėjai.
„Ši spaudos konferencija Kremliui davė viską, ko jis tikėjosi. Putinas atrodė kaip suaugęs ir subrendęs politikas, kuris pavertė Rusiją lygia JAV šalimi. Trumpas savo ruožtu iš esmės išteisino Rusiją dėl kišimosi į rinkimus ir užsipuolė savo šalį“, – tuomet tviteryje pareiškė garsus analitikas Markas Galeotti.
Kilus pasipiktinimo bangai, į Vašingtoną grįžęs D.Trumpas paskelbė, kad kalbėdamas apie JAV teisėsaugą jis tiesiog ne taip išreiškė mintį.
„Iš tikrųjų aš nuėjau ir peržiūrėjau savo pateikto atsakymo vaizdo įrašą, ir suprantu, kad reikia tam tikro paaiškinimo. Maniau, jog bus akivaizdu, bet norėčiau dėl visa ko, jei nebuvo (akivaizdu), paaiškinti.
Svarbiame savo pastabų sakinyje vietoje žodžio „neturėtų“ ištariau „turėtų“. Sakinys turėjo būti toks: „Nematau jokių priežasčių, kad tai neturėtų būti Rusija“, – nuo Helsinkyje išsakytų komentarų atsiribojo prezidentas.
Šaltukas dėl incidento Kerčėje
Prieš pat 2018-ųjų gruodį Buenos Airėse vykusį G20 forumą buvo atšauktas JAV ir Rusijos lyderių susitikimas, D.Trumpas su V.Putinu nė nepasisveikino.
Susitikime pasaulio lyderių izoliuotas V.Putinas daugiausia bendravo su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu. Pastarasis buvo kritikuojamas dėl karalystės konsulate Stambule įvykdytos Rijado kritiko žurnalisto Jamalo Khashoggi žmogžudystės.
D.Trumpas savo sprendimą grindė įtampa, tvyrančia dėl incidento Kerčės sąsiauryje netoli Maskvos aneksuoto Krymo krantų, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei sulaikė jų įgulas.
„Remiantis faktu, kad laivai ir jūrininkai nebuvo grąžinti į Ukrainą iš Rusijos, nusprendžiau, kad visoms susijusioms šalims būtų geriausia atšaukti mano anksčiau suplanuotą susitikimą Argentinoje su prezidentu Vladimiru Putinu“, – D.Trumpas parašė per „Twitter“.
Tuomet prezidentas pridūrė laukiantis „reikšmingo viršūnių susitikimo vėl, kai tik ši padėtis bus išspręsta“. Tačiau ukrainiečių jūreiviai – vis dar Rusijos belaisviai.
Ko tikėtis šįkart?
„The New York Times“ rašo, kad D.Trumpas pastarosiomis dienomis leido suprasti nesąs labai suinteresuotas susitikime su V.Putinu iškelti kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus klausimo.
Vis dėlto, tai bus pirmasis prezidentų susitikimas po to, kai specialusis prokuroras Robertas Muelleris, tyręs, ar D.Trumpo kampanija koordinavo veiksmus su Rusija, tyrimo išvadose patvirtino, jog Maskva bandė daryti įtaką rinkimams.
TAIP PAT SKAITYKITE: Redaguota Roberto Muellerio ataskaita: svarbiausios ištraukos
Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams teigė, kad Osakoje susitiksiantys V.Putinas ir D.Trumpas turėtų aptarti ginklų kontrolės klausimus, įskaitant naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį. Taip pat turėtų būti paliesti Irano, Sirijos krizės ir Ukrainos klausimai.
Švedų ekonomistas ir tyrimų centro „The Atlantic Council“ analitikas Andersas Aslundas „Twitter“ prognozavo, kad D.Trumpo ir V.Putino susitikimas tęsis apie dvi valandas, o jame nebus leista dalyvauti „jokiam rimtam JAV profesionalui“.
Pasak A.Aslundo, nebus paviešinta informacija, apie ką kalbėjo prezidentai, JAV vadovas kalbės apie savo asmeninius finansus, „Putinas išeis spindintis kaip nugalėtojas, o Trumpas atrodys keistai kaip Helsinkyje“.
