Tokią informaciją šiam portalui atskleidė du buvę D.Trumpo administracijos pareigūnai.
Ir nors su tokiu jaunesniojo D.Trumpo patarėjo, už strateginį planavimą atsakingo NSC pareigūno Kevino Harringtono pasiūlymu Baltuosiuose rūmuose nebuvo sutikta, tai yra pirmasis žinomas atvejis, kai D.Trumpo komandos nariai bandė imtis veiksmų, kurie tikrai būtų patikę Vladimirui Putinui.
Kaip rašo „The Daily Beast“, vienas buvęs K.Harringtono kolega tada, prieš metus, galvojo, kad taip siekiama atsidėkoti Rusijai už investicijas į D.Trumpo kandidatūrą per rinkimų kampaniją.
Susijęs su D.Trumpo kampanijos rėmėju
K.Harringtonas savąjį pasiūlymą dėl JAV karių atitraukimo nuo Rusijos sienų pateikė 2017 metų vasarį – jis siūlė „performuoti mūsų interesus naujų santykių su Kremliumi kontekste“.
Šis pareigūnas darbuotis NSC pradėjo būtent praėjusių metų vasario pradžioje, o patirties nei vyriausybiniame darbe, nei karinėje srityje neturėjo.
Tačiau jis dirbo vienu ribotos rizikos fondo „Thiel Macro“ vadovų ir buvo susijęs su verslininku Peteriu Thieliu – pastarojo kompanijos per prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpui paaukojo net 1,25 mlrd. JAV dolerių.
Apie K.Harringtono prisijungimą prie NSC paskelbė tuometis D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, taigi – NSC vadovas, Michaelas Flynnas.
K.Harringtonas karštai tikėjo, kad ekonominių sankcijų taikymo, ypač Rusijai, politika galiausiai pakenkia pačioms Jungtinėms Valstijoms.
O netrukus M.Flynnui pateikė dokumentą dėl vadinamosios „didžiosios strategijos“ santykiuos su Rusija.
Stovėdamas šalia didelio Europos žemėlapio ant vieno Baltųjų rūmų kabineto sienos, K.Harringtonas abejingai kalbėjo apie JAV interesus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei garsiai svarstė, ar jie tikrai svarbūs Vašingtono ir Maskvos santykių kontekste.
Žemėlapyje JAV karių pozicijų Rytų Europoje, kur jie jau 70 metų siunčiami Rusijos atgrasymui, nebuvo, tačiau K.Harringtonas kalbėjo būtent apie amerikiečių pajėgas – esą galbūt reikėtų jas patraukti iš Baltijos šalių.
Anot buvusio D.Trumpo administracijos nario, bendravusio su „The Daily Beast“, K.Harringtonas teigė, kad toks reveransas Kremliui būtų savotiška žvalgyba – esą darbą iš esmės ką tik pradėjusi D.Trumpo administracija galėtų patikrinti, ar Maskva į draugišką gestą atsakytų tuo pačiu.
Idėjos taip ir nekonkretizavo
Buvęs K.Harringtono kolega dabar teigia anuomet tokią idėją iškart palaikęs pavojinga ir naivia. Juk Kremlius tokį vienašališką JAV pajėgų išvedimą iš Rytų Europos greičiausiai palaikytų „žalia šviesa“ tolesnėms provokacijoms Ukrainoje, Sirijoje ar kur nors kitur.
Negana to, JAV sąjungininkus Senajame žemyne ir taip gąsdino D.Trumpo pomėgis kalbėti apie Europos saugumą šantažuojančiais tonais.
Kremlius vienašališką JAV pajėgų išvedimą iš Rytų Europos greičiausiai palaikytų „žalia šviesa“ tolesnėms provokacijoms Ukrainoje, Sirijoje ar kur nors kitur.
„Jaučiau, kad mes kažką jiems (Rusijai, – red.) duotume, o dėl to, ką gautume iš jų, buvo neaiškumų“, – „The Daily Beast“ teigė šaltinis.
Dar vienas buvęs D.Trumpo administracijos pareigūnas portalui tvirtino, kad K.Harringtonas entuziastingai aptarė savo pasiūlymą su keliais kolegomis, tarp jų – ir vėliau, 2017-ųjų vasarą, iš Baltųjų rūmų išstumtu Stephenu Bannonu.
Pastarasis irgi buvo M.Flynno sąjungininkas. M.Flynnas NSC vadovavo vos 23 dienas ir vasario 13-ąją atsistatydino, o praėjusių metų pabaigoje pripažino melavęs JAV federaliniam tyrimų biurui apie savo ryšius su Rusija. Dabar jis jau bendradarbiauja su tyrėjais.
„The Daily Beast“ šaltinio teigimu, K.Harringtono pasiūlymas dėl JAV karių patraukimo iš Rytų Europos Baltuosiuose rūmuose buvo mandagiai atmestas, nors pirmosios administracijos darbo savaitės iš tiesų buvo chaotiškos.
Skelbiama, kad K.Harringtono pasiūlymui trūko konkretumo – pavyzdžiui, kuriuos karinius dalinius patraukti ir kodėl.
Buvę jo kolegos pastebėjo, kad NSC pareigūnas tiesiog aiškino, kad reikia gerinti JAV ir Rusijos santykius, o pasakyti, kokią tiksliai žalą neva daro karinės pratybos, JAV karinė įranga Baltijos šalyse ar konkreti JAV Armijos brigada, nesiteikė.
Toliau dirba Baltuosiuose rūmuose
Nors JAV nėra pasiuntusios karių į Baltijos šalių nuolatiniam dislokavimui, nuo pat 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje, buvo vykdoma nuolatinė rotacija.
Tiesa, 2017 metų rudenį JAV generolas Benas Hodgesas atskleidė, kad Vašingtonas nutraukė nuolatinį sausumos pajėgų karių rotavimą Lietuvoje. Tiesa, kariai ir toliau bus siunčiami į šalį dalyvauti pratybose.
Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kariai gyvendavo Rukloje. Dabar miestelyje Jonavos rajone įsikūręs Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas.
Beje, K.Harringtono pasiūlymas dėl JAV karių buvo ne vienintelis, susijęs su Rusija. Jau vėliau, kovo mėnesį, jis pasiūlė atšaukti JAV sankcijas rusiškai naftai.
K.Harringtonas esą teigė: „Jei šios sankcijos kenkia mūsų ekonomikai, bet Rusijai spaudimo nepadidina, kokia jų prasmė?“
Nors manyta, kad K.Harringtonas pasitrauks iš NSC kartu su kitais M.Flynno patikėtiniais, jis iki šiol dirba šioje komandoje. Negana to, jis vadovavo NSC kolektyvui, paruošusiam gruodį paskelbtą naują JAV nacionalinio saugumo strategiją.
Vis dėlto šiame dokumente jau jaučiama kieta M.Flynną, kuris su Kremliumi tikrai nesipyko, pakeitusio naujojo D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Herberto Raymondo McMasterio ranka – Rusija strategijoje vadinama „revizionistine galia“.
Su „The Daily Beast“ bendravęs šaltinis neabejoja, kad K.Harringtonas taip ir nedrįso nunešti savo pasiūlymo dėl JAV karių H.R.McMasteriui, kadangi pastarasis šią idėją būtų kone išjuokęs.
M.Laurinavičius: „Manęs tai nestebina“
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė, kad tai, jog pasiūlymas dėl JAV karių išvedimo nuskambėjo būtent iš K.Harringtono lūpų, jo visiškai nenustebino.
M.Laurinavičius: „Dabar labai mėgstama sakyti, kad visos grėsmės, apie kurias kalbėta dėl Trumpo, nepasitvirtino. Bet juk tai yra dar vienas įrodymas, kad grėsmės nepasitvirtino tik per plauką.“
„Jo pažiūros yra panašios į prezidento Trumpo. Harringtonas yra tos administracijos dalies, kuri bent jau darbo pradžioje dominavo, narys. Į tą dalį įėjo Flynnas, Bannonas.
Jau pasitraukus Flynnui ir atėjus McMasteriui, Harringtonas iš tiesų buvo oficialiai iškėlęs klausimą dėl JAV sankcijų Rusijai žalos pačiai Amerikai ir jų panaikinimo“, – teigė M.Laurinavičius, pernai žiemą dar dirbęs Vašingtone įsikūrusiame Hudsono institute.
„Tie žmonės, įskaitant ir Trumpą, ir Harringtoną, visada palankiai žiūrėjo į Rusiją ir manė, kad reikia ieškoti bendradarbiavimo bei daryti nuolaidų“, – pridūrė ekspertas.
M.Laurinavičius pabrėžė, kad K.Harringtono pasiūlymas nebuvo priimtas „tik per plauką“, o tai, jo manymu, labai svarbu.
„Dabar labai mėgstama sakyti, kad visos grėsmės, apie kurias kalbėta dėl Trumpo, nepasitvirtino. Bet juk tai yra dar vienas įrodymas, kad grėsmės nepasitvirtino tik per plauką.
Yra šis dalykas dėl Harringtono, yra tai, kad ant Trumpo stalo jau gulėjo įsakas dėl sankcijų Rusijai panaikinimo, o jo prezidentas nepasirašė tik paskutinę akimirką. Juk viskas buvo paruošta“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
O kadangi K.Harringtonas ir toliau dirba D.Trumpo NSC, analitiko teigimu, „grėsmės niekur nedingo“.
„Tuo metu, kai Harringtoną paskyrė, jis buvo laikomas vienu įtakingiausių administracijos pareigūnų – aišku, po Flynno. Bet jį atsivedė ir paskyrė būtent Flynnas“, – teigė ekspertas.
