Dažnas nustėro dėl paviešinto oficialaus D.Trumpo laiško R.T.Erdoganui turinio – JAV prezidentas atvirai grasina Turkijos ekonomikos sunaikinimu, lengvabūdiška retorika siūlo Turkijai, kuriai Vašingtonas jau taiko sankcijas, susitarti.
Tarptautinėje diplomatijoje tokio viešo bendravimo nebūna, o nemažai analitikų įžvelgia, kad D.Trumpas blaškosi dėl klaidos, padarytos uždegant žalią šviesą Turkijos karinei operacijai Sirijos šiaurėje.
Aišku, pats JAV prezidentas savo sprendimą patraukti amerikiečių karius iš to regiono vadina „strategiškai nuostabiu“.
R.T.Erdoganas irgi mėgsta skambius viešus pareiškimus – dėl Europos užtvindymo migrantais, dėl Turkijos vaidmens pasaulyje.
Kaip pastebi kai kurie analitikai, abu prezidentai tam tikra prasme labai panašūs – R.T.Erdoganas į D.Trumpo laišką atsakė įsakydamas savo komandai informuoti pasaulį, kad JAV prezidento kreipimasis buvo atmestas ir nusviestas į šiukšlių dėžę.
R.T.Erdoganas, matyt, jau puikiai supranta, kad apsuko D.Trumpą aplink pirštą – savo tikslą „atkabinti“ JAV nuo Turkijos teroristais laikomų kurdų kovotojų Ankarai jau pavyko pasiekti. Ir nebe pirmą kartą.
Užkietėję nacionalistai
Per pastaruosius metus D.Trumpas su R.T.Erdoganu kalbėjosi tris kartus. Ir visus sykius Turkijos prezidentui pasakė tai, ką pastarasis ir norėjo išgirsti.
Pernai gruodį JAV prezidentas pribloškė savo nacionalinio saugumo komandą, kai po pokalbio su R.T.Erdoganu paskelbė nusprendęs išvesti dalį amerikiečių karių iš Sirijos. Tokią pat žinią D.Trumpas paskelbė ir prieš pusantros savaitės – vėl telefonu pasikalbėjęs su Turkijos lyderiu.
Tarp dviejų pokalbių telefonu dar buvo šių lyderių susitikimas Japonijoje, po kurio D.Trumpas ėmė kartoti R.T.Erdogano retoriką, esą dėl to, kad Ankara iš Rusijos nusipirko raketų sistemų S-400, kaltas JAV eksprezidentas Barackas Obama.
D.Trumpo ir R.T.Erdogano – dviejų aikštingų ir išdidžių lyderių – santykiai išties nenuspėjami. Tarkime, Turkijos prezidentui negali patikti JAV lyderio grasinimai „visiškai sunaikinti“ šalies ekonomiką.
„The New York Times“: abu jie yra užkietėję ir meilę liaudžiai išpažįstantys nacionalistai, kovojantys su atsargesniais saugumo aparato instinktais.
Vis dėlto ir JAV, ir Turkijos diplomatai privačiai kalba, kad R.T.Erdoganas vis sugeba nuvairuoti D.Trumpą pozicijų, kurioms priešinasi tiek jo patarėjai, tiek įtakingiausi respublikonai, link.
„Analitikai stebisi, kad du kovingi lyderiai, gebantys viešai žarstytis įžeidimais, vienas kitą, regis, supranta ir tiki, jog problemas galima išspręsti telefonu. Žinoma, Erdoganas – tik dar vienas autokratas, su kuriuo Trumpui sekasi bendrauti.
Abu jie yra užkietėję ir meilę liaudžiai išpažįstantys nacionalistai, kovojantys su atsargesniais saugumo aparato instinktais“, – rašo „The New York Times“.
O progą dar šį bei tą pašnabždėti D.Trumpui į ausį R.T.Erdoganas turės jau greitai – Baltieji Rūmai neseniai paskelbė, kad Turkijos prezidentas lapkričio 13 dieną su oficialiu vizitu atvyks į JAV.
Pabrėžia asmeninį ryšį
D.Trumpas vis skundžiasi biurokratine „gilumine valstybe“ („deep state“), neva siekiančia jį nušalinti įvairiais tyrimais ir, žinoma, apkalta.
Bet terminas „giluminė valstybė“, beje, pirmą kartą buvo panaudotas Turkijoje, juo apibūdinant slaptus generolus, daug dešimtmečių iš užkulisių valdžiusius šalį. R.T.Erdoganas 2016 metais irgi papuolė į karinio perversmo girnas, bet atsilaikė.
„Jie panašiai žiūri į pasaulį, jie nemėgsta elito, – teigia Vokietijos Marshalo fondo biuro Ankaroje direktorius Ozguras Unluhisarcikli. – Trumpas tikriausiai norėtų valdyti taip, kaip valdo Erdoganas.“
D.Trumpas Turkiją žino iš savo verslo reikalų – jis pardavė savo prekės ženklą Stambule 2010 metais išdygusiems dangoraižiams „Trump Towers“. Bet jo politinis požiūris į santykius su Ankara – nenuoseklus.
Tad JAV prezidentas, bendraudamas su R.T.Erdoganu, mieliau kalba apie asmeninį ryšį. „The New York Times“ šaltinių teigimu, D.Trumpas pokalbį paprastai pradeda pažerdamas pagyrų Turkijos lyderiui.
„Mes kaip šalys puikiai sutariame. Manau, kad šiuo metu mes labai artimi. Ir tai tikrai labai susiję su asmeniniu mūsų ryšiu“, – kartą pareiškė D.Trumpas, per vieną NATO viršūnių susitikimą su R.T.Erdoganu draugiškai sumušęs kumščiais.
Tokia bičiulystė kelia nerimą JAV pareigūnams, matantiems R.T.Erdogano valdžios vykdomas represijas Turkijoje, jo islamistines idėjas ir stiprėjantį aljansą su Vladimiro Putino Rusija.
Bet daugelis sprendimus priimančių asmenų sutinka, kad amerikiečiams būtų tiesiog nepraktiška ignoruoti NATO narės, esančios strategiškai svarbioje vietoje tarp Rytų ir Vakarų, lyderį.
Nebijo supykdyti D.Trumpo?
Vieną išbandymą, nors jis, žinoma, neprilygsta kurdus pasmerkusiam susitarimui dėl Sirijos, D.Trumpo ir R.T.Erdogano draugystė jau atlaikė.
Dvišaliai santykiai įkaito, kai Turkija nepanoro paleisti po bandymo įvykdyti perversmą sulaikyto JAV pastoriaus Andrew Brunsono, už grotų praleidusio beveik dvejus metus.
D.Trumpas supykęs paskelbė, kad JAV dvigubai padidins tarifus turkiškam plienui ir aliuminiui, o tada ramiai galėjo stebėti, kaip krenta Turkijos liros vertė. Jau paleidus A.Brunsoną JAV prezidentas viešai padėkojo R.T.Erdoganui.
Konkretus grasinimas dėl A.Brunsono suveikė. Dabar ant kortos pastatyta daugiau, bet į Ankarą nuvykęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as sėkmingai paspaudė turkus žengti paliaubų Šiaurės Sirijoje keliu. Jos truks penkias dienas.
Vis dėlto kai kuriems buvusiems JAV valstybės pareigūnams ir ekspertams toliau neaišku, ką iš D.Trumpo ir R.T.Erdogano bičiuliavimosi laimi Amerika ir net konkrečiai pats JAV prezidentas.
D.Trumpas taip ir nesugebėjo paskelbti Turkijai sankcijų, kai ši šalis, nepaisydama Vašingtono perspėjimų, nusipirko rusiškų raketų sistemų S-400.
„Man tikrai neaišku, ką mes gauname. O ir kiti sunkiai paaiškinami Trumpo sprendimai labiau atitinka ne mūsų, o Rusijos interesus“, – teigė buvęs Valstybės departamento diplomatas, dabar Užsienio ryšių taryboje dirbantis Philas Gordonas.
Daugelis analitikų sunkiai suvokė, kas vyksta, kai D.Trumpas taip ir nesugebėjo paskelbti Turkijai sankcijų, kai ši šalis, nepaisydama Vašingtono perspėjimų, nusipirko rusiškų raketų sistemų S-400.
Didėjant spaudimui D.Trumpas susėdo pasikalbėti su R.T.Erdoganu per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Japonijoje. Turkijos prezidentas netrukus ėmė aiškinti, kad buvo tiesiog priverstas pirkti rusišką sistemą, nes buvęs JAV prezidentas Barackas Obama esą neleido įsigyti amerikietiškųjų „Patriot“.
Buvęs B.Obamos administracijos pareigūnai tvirtina, kad istorija sudėtingesnė – esą R.T.Erdoganas tikrai galėjo rinktis dar kokią nors sistemą. Bet akivaizdu, kad Turkijos lyderis sudomino D.Trumpą šia linija – jis labai mėgsta kritikuoti savo pirmtaką.
„Be to, Trumpas tikrai labai stengiasi išvengti sankcijų Turkijai – iš dalies ir dėl to, kad bando nesugadinti savo santykių su Erdoganu“, – tvirtina Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptay.
O tai keista ir pačios D.Trumpo administracijos pareigūnams – jiems panašu, kad R.T.Erdoganas nebebijo supykdyti JAV prezidento ir į Siriją pajudėjo jausdamas visišką veiksmų laisvę.
-
Geležinė kantrybė: amerikiečiai milijonus kurdų išduoda jau ne pirmą kartą
-
Kurdų susitarimas su Sirijos režimu: ką jis reiškia Rusijai, B.al Assadui ir Iranui?
-
D.Trumpas prašė Turkijos lyderio sustabdyti invaziją į Siriją
-
D.Trumpas laiške R.T.Erdoganui ragino jį nebūti kvailam
-
D.Trumpas teisina atsitraukimą iš Sirijos, kurį Kongrese pasmerkė abi partijos
