JAV karinis laivynas vėlai ketvirtadienį paskelbė neryškią ir nespalvotą vaizdo medžiagą, kurioje, Pentagono teigimu, Irano pajėgos, priplaukusios prie vieno užsiliepsnojusių tanklaivių patruliniu laivu, nuo jo nuima nesprogusią jūrinę miną.
Abu tanklaiviai buvo užpulti vos prieš kelias valandas, tad amerikiečiai teigia, kad iraniečiai skubėjo kuo greičiau paslėpti jų kaltės įrodymus.
Žinoma, kariškiai paprastai neskuba taip greitai viešinti tokių vaizdų – vyksta įvairūs tikrinimai, bandoma sustiprinti įrodymus. Vis dėlto medžiaga – gana svarus argumentas, leidžiantis tikėti D.Trumpo administracijos kaltinimais Iranui.
Tačiau būtent dėl to ketvirtadienio įvykiai reiškia dilemą daug kalbančiam, bet neretai vėliau tikslinti savo žodžius turinčiam D.Trumpui.
Krūva kitų atakų
Mat jei į atakas, jei jas surengė Iranas, nebus atsakyta, ateinančiomis dienomis jų gali būti dar daugiau.
Kitaip tariant, jei JAV atmestų net ribotų karinių veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelis Irano greitaeigius laivus, kurie dažnai erzina amerikiečių karinius laivus regione, galimybę, Teheranas galėtų įsidrąsinti ir įvykdyti dar skambesnių atakų.
Bet ryžtingas karinis atsakas ir kainuotų žmonių gyvybių, ir destabilizuotų regioną, ir išpūstų naftos kainas. Omano įlanka, kur buvo atakuoti tanklaiviai, yra prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja didžioji dalis pasaulio naftos.
Iranas neigia atsakomybę, tačiau JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tikina, esą žvalgybiniai duomenys leidžia neabejoti Teherano kalte. Nors įrodymų pats Amerikos diplomatijos vadovas nepateikė, dalimi jų tapo išplatintas ir aukščiau minimas vaizdo įrašas.
„Mūsų vertinimas paremtas žvalgyba, panaudotais ginklais, panašiomis nesenomis iraniečių atakomis ir faktu, kad nė viena grupuotė, veikianti regione, negali pati turėti tiek išteklių“, – teigė M.Pompeo.
Jis pridūrė, kad Irano vyriausybė atsakinga ir už krūvelę kitų atakų Viduriniuose Rytuose. Omano įlankoje prieš mėnesį buvo užpulti dar keturi tanklaiviai, ginkluoti bepiločiai orlaiviai puolė Saudo Arabijos naftos gavybos platformas, pranešta apie mirtinas atakas Afganistane ir Irako sostinėje Bagdade.
„Šios neišprovokuotos atakos kelia aiškią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – tvirtino JAV valstybės sekretorius.
Priplaukė iraniečių kateris
Praėjo septynios valandos. Tada JAV pajėgų Centrinė vadovybė išplatino medžiagą, susijusią su amerikiečių reagavimu į incidentą Omano įlankoje – tarkime, ką „matė“ JAV žvalgybiniai lėktuvai, artėdami prie tanklaivio „Kokuka Courageous“.
Amerikiečių laivas „USS Bainbridge“ priplaukė prie tanklaivio ir išgelbėjo 21 jo įgulos narį. Be to, JAV jūrininkai pamatė prie laivo magnetais prilipdytą miną.
Tuo pat metu – bent jau taip teigia JAV kariškiai – Irano islamo revoliucijos gvardijos jūrų pajėgų patrulinis kateris priartėjo prie „Kokuka Courageous“, o vienas jame buvusių žmonių ištiesė rankas ir nuo laivo korpuso nuplėšė miną.
Toks iraniečių, plaukusių „Gashti“ klasės patruliniu kateriu, reidas buvo nufilmuotas. Buvo išplatinta ir spalvota „Kokua Courageous“ korpuso nuotrauka, kurioje matyti dar nenuimta limpamoji mina.
JAV pajėgos pasmerkė Irano veiksmus, bet leido suprasti, kad šiuo metu svarbiausia surasti būdą numalšinti įtampą santykiuose su Teheranu.
„Jungtinės Valstijos nenori įsivelti į naują konfliktą Viduriniuose Rytuose. Tiesa, mes tikrai ginsime savo interesus“, – pareiškė apie incidentą Omano įlankoje žurnalistams papasakojęs JAV pajėgų Centrinės vadovybės atstovas kapitonas Billas Urbanas.
Aišku, D.Trumpas žodžių kišenėje ilgai neieškojo, nors irgi pasisakė gana santūriai.
Jis „Fox News“ penktadienį teigė: „Tai padarė Iranas. Žinote, kad tai padarė jie, nes matėte tą katerį. Spėju, kad viena iš minų nesprogo, ir visa tai iš esmės atitinka Irano braižą.“
Situacija gali tapti nevaldoma?
Anot analitikų, D.Trumpo administracija visgi neturi vienos nuomonės, kaip toliau elgtis.
Vašingtone niekas neabejoja, kad Iranas turi piktų kėslų ir siekia išplėsti savo įtaką regione – tiek tiesiogiai, kaip, pavyzdžiui, Irake, tiek finansuodamas grupuotę „Hezbollah“ Libane ir judėjimą „Hamas“ Gazoje.
Bet kai kurie žvalgybos ir gynybos pareigūnai bei diplomatai įspėja, kad karinis JAV atsakas į iraniečių ataką, per kurią tanklaiviai nenuskendo, o žmonės nenukentėjo, galėtų įsukti situacijos nevaldomumo spiralę.
M.Pompeo ir D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas pasisako už agresyvesnius veiksmus Irano atžvilgiu.
Žinoma, Irano kariuomenė ženkliai nusileidžia amerikietiškajai, bet Teherano atsakas būtų asimetriškas – pavyzdžiui, kibernetinės atakos ar teroristiniai grupuočių, kurias remia Iranas, smūgiai.
Be to, prireiks laiko aiškiai įrodyti, kad būtent Iranas atsakingas už išpuolius Omano įlankoje. O ir surinkus įrodymus JAV kontrataka galbūt net pakenktų Amerikos bei kitų šalių ekonomikoms.
Kol kas vyksta tik žodžių karas, bet M.Pompeo ir D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas pasisako už agresyvesnius veiksmus.
Kita vertus, karinės jėgos naudoti nenori pats prezidentas, prieš kurį laiką apskritai įsakęs mažinti JAV pajėgas Viduriniuose Rytuose.
Minos primityvios ir pigios
„Gana pribloškia tai, kad Pompeo nepaliko laiko ir erdvės tinkamam tyrimui bei iškart apkaltino Iraną, – vis dėlto mano Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius Ali Vaezas. – O jei Iranas iš tiesų inicijavo šias atakas, akivaizdu, kad Trumpo taikoma maksimalaus spaudimo strategija Teheraną tik paskatino elgtis dar agresyviau.
O jei kaltas ne Iranas, akivaizdu, kad kuris nors kitas veikėjas bando sukurti incidentą ir taip pastūmėti JAV konflikto su Iranu link.“
Ekspertams labai įdomu, kaip iraniečių kateris apskritai galėjo priartėti prie tanklaivio „Kokuka Courageous“, kur jau sukiojosi JAV laivas, negana to, kuo ramiausiai nuplėšti nesprogusią miną nuo laivo korpuso ir pasprukti.
Kita vertus, gegužę keturi tanklaiviai prie Jungtinių Arabų Emyratų krantų irgi nukentėjo nuo magnetinių minų sprogimų – tada JAV irgi apkaltino Iraną.
Visgi tokios minos yra gana primityvios ir pigios, tad teigti, kad vien Iranas turi pakankamai išteklių tokiems išpuoliams surengti, negalima. Antraip tariant, visada geriau turėti tikrų įrodymų, o ne veikti atmetimo principu, iš įtariamųjų sąrašo braukiant vieną šalį ar grupuotę po kitos.
Limpamosios minos yra gana primityvios ir pigios, tad teigti, kad vien Iranas turi pakankamai išteklių tokiems išpuoliams surengti, negalima.
Kad ir kaip būtų (britai jau parėmė JAV vertinimus dėl Irano atsakomybės, – red.), agresyvūs D.Trumpo administracijos manevrai ir Irano operacijos jau sukūrė situaciją, kurioje konfliktas gali įsiplieksti gana lengvai.
Kariškiai ir civiliai
Gegužę D.Trumpas padėjo parašą po planais pasiųsti daugiau karių ir ginkluotės į Viduriniuosius Rytus ir neslėpė, kad taip reaguojama į Irano „piktybišką elgesį“, darantį žalą JAV ir jų sąjungininkams.
Į regioną jau pasiųsta 12 naikintuvų, keli žvalgybiniai orlaiviai, oro gynybos sistemų „Patriot“, bombonešių „B-52“, lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė, kitos ginkluotės.
Tačiau kodėl Iranas elgiasi taip, kaip elgiasi? Pirmiausia, Teheranas žino, kad šalį palaiko Rusija ir Kinija – nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.
Antra, būtina atskirti Islamo revoliucinę gvardiją ir civilinę Irano vyriausybę. Vienas Pentagono pareigūnas „Time“ teigė: „Revoliucinė gvardija yra valstybė valstybėje, tad įmanoma, kad ji surengė šias atakas be prezidento Hassano Rouhani žinios.“
Balandį D.Trumpo administracija oficialiai priskyrė Irano islamo revoliucinę gvardiją prie teroristinių organizacijų – jos nariams dabar taikomos bankų sankcijos, ribojamos galimybės išvykti iš Irano.
„Gvardija po tokių JAV veiksmų tikrai turėjo priežastį inicijuoti išpuolį, nes sankcijos kenkia jos ekonominiams interesams. Negana to, Irano civiliai nekontroliuoja kariškių“, – tvirtino „Time“ šaltinis Pentagone.
