03 05 /23:21

Karas Ukrainoje. Kokia bus padėtis fronte be JAV pagalbos: įvardinti du scenarijai

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.
Tiesiogiai  27 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

JAV nutraukė dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina

15:00

15min koliažas/JAV žvalgybinis dronas „Global Hawk“
JAV žvalgybinis dronas „Global Hawk“ / 15min koliažas

JAV nutraukė dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu, o tai, pasak su tuo susipažinusių pareigūnų, gali labai apsunkinti Ukrainos kariuomenės gebėjimą taikytis į Rusijos pajėgas.

Šis žingsnis žengtas po pirmadienį D.Trumpo administracijos priimto sprendimo sustabdyti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai ir po dramatiško JAV prezidento ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio santykių nutrūkimo, rašo dienraštis „Financial Times“.

JAV bendradarbiavimas žvalgybos srityje buvo labai svarbus Ukrainos gebėjimui nustatyti ir smogti Rusijos kariniams taikiniams.

Trys su šiuo sprendimu susipažinę pareigūnai dienraščiui patvirtino, kad Vašingtonas įšaldė žvalgybos kanalus su Kyjivu.

Nors JAV taip pat oficialiai uždraudė savo sąjungininkams dalytis JAV žvalgybos informacija su Ukraina, du pareigūnai sakė, kad gavėjai, turintys turto šalyje, greičiausiai ir toliau perduos Kyjivui atitinkamą žvalgybos informaciją. Tačiau tai nebūtų taikoma laiku perduodamai ir didelės vertės žvalgybinei informacijai, kurios reikia, pavyzdžiui, kad Ukraina galėtų vykdyti tikslius smūgius judantiems Rusijos taikiniams.

Apie JAV sprendimą uždrausti sąjungininkėms perduoti žvalgybos duomenis Ukrainai pirmasis pranešė „Daily Mail“.

D.Trumpas uždraudė Britanijai dalintis JAV karine žvalgybos informacija su Ukraina

Visos Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros ir karinės struktūros gavo įsakymą, kuriuo griežtai draudžiama perduoti JAV žvalgybos duomenis, kurie anksčiau buvo žymimi kaip „Rel UKR“ (Releasable to Ukraine), skelbė britų leidinys „Daily Mail“.

Pažymima, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios net Australija ir Naujoji Zelandija dalijosi žvalgybine informacija su Ukraina. Tačiau „Daily Mail" išsiaiškino, kad dabar JAV iki atskiro pranešimo atšaukė šį aukštesnio lygio leidimą, o tai greičiausiai turės įtakos Ukrainos gebėjimui gintis nuo tebevykstančio Rusijos puolimo.

Draudimas turi įtakos tokiems subjektams kaip Didžiosios Britanijos vyriausybės signalų žvalgybos agentūra (GCHQ), taip pat Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos padaliniams.

Šis žingsnis sutapo su oficialiu JAV pranešimu, kad jos sustabdys karinę pagalbą Kyjivui, apie kurį paskelbta vėlų pirmadienio vakarą Vašingtono laiku.

Baltieji rūmai nurodė karinės pagalbos Ukrainai sustabdymo priežastį

23:21

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karoline Leavitt
Karoline Leavitt / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jungtinės Valstijos sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, kad ji būtų peržiūrėta ir būtų apsvarstytas būsimo finansavimo klausimas. Apie tai „Fox News“ eteryje papasakojo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Pasak jos, vakarykštis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas yra „teigiamas žingsnis į priekį“.  

Ukrainos vadovas sakė, kad Ukraina yra „pasirengusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, siekdama „ilgalaikės“ taikos su Rusija, o nepavykusį susitikimą Baltuosiuose rūmuose pavadino „apgailėtinu“.  

Atstovė spaudai sakė, kad šį pareiškimą galima vertinti tik kaip žingsnį teisinga kryptimi.  

Dėl karinės pagalbos Ukrainai įšaldymo ji paaiškino: „Nacionalinio saugumo patarėjas man pasakė, kad jie pristabdė arba peržiūri finansavimą Ukrainai, kaip matėte, finansavimas yra sustabdytas... Tai yra pertrauka peržiūrai“, – pridūrė K.Leavitt.

Ji taip pat sakė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl naudingųjų iškasenų susitarimo, tačiau nenurodė, kada jis gali būti pasirašytas.

E.Macrono kalba tautai: „Rusija tampa grėsme Prancūzijai ir Europai“

22:39

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelio Macrono kreipimasis į Prancūzijos tautą
Emmanuelio Macrono kreipimasis į Prancūzijos tautą / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į tautą, sakydamas kalbą apie Ukrainą ir Europos gynybą. Šalies lyderio teigimu, prancūzai nerimauja pagrįstai.

Savo kalbos pradžioje E.Macronas sakė, kad prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl tarptautinės padėties, nes karas Ukrainoje „tęsiasi tokiu pat intensyvumu“, Jungtinės Valstijos „mažiau remia Ukrainą ir palieka abejonių dėl to, kas bus toliau“ ir „ketina įvesti muitus produktams iš Europos“.

„Pasaulis tampa vis žiauresnis, o terorizmo grėsmė nemažėja. Apskritai reikia pasakyti, kad mūsų gerovė ir saugumas tapo dar labiau neužtikrinti“, – kalbėjo E.Macronas.

Prancūzijos vadovas atkreipė dėmesį, kad „karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei trejus metus“, ir kalbėjo apie Europos bei Prancūzijos įsipareigojimą Kyjivui.

„Nuo pat pirmos dienos nusprendėme remti Ukrainą ir taikyti sankcijas Rusijai. Ir pasielgėme teisingai. Nes ne tik Ukrainos žmonės drąsiai kovoja už savo laisvę, bet ir mūsų saugumui iškilo grėsmė. Taika nebegali būti užtikrinta mūsų pačių žemyne. Rusijos grėsmė yra ir ji veikia Europos šalis, veikia mus“, – sakė E.Macronas.

„Rusija Ukrainos konfliktą jau pavertė pasauliniu konfliktu“, – sakė prezidentas, tvirtindamas, kad „prezidento Putino Rusija pažeidžia mūsų sienas, kad nužudytų oponentus, manipuliuoja rinkimais Rumunijoje ir Moldovoje ir organizuoja kibernetines atakas prieš mūsų ligonines, kad užblokuotų jų veiklą“. Ir, „atrodo, kad ši agresija neturi sienų“, pridūrė jis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina prarado JAV žvalgybos duomenis: nebegali nutaikyti HIMARS ir smogti į Rusijos gilumą

21:28

JAV išjungė pagrindinį žvalgybos kanalą, kuriuo perduodami perspėjimai Ukrainai. Visų pirma jis buvo naudojamas duomenims, skirtiems HIMARS artilerijos sistemoms nukreipti, gauti.

Tai trečiadienį, kovo 5 d., socialiniame tinkle X pranešė „The Economist“ žurnalistas Oliver Carrollas, remdamasis šaltiniais.

Ukraina taip pat nebegauna informacijos realiuoju laiku, kuri būtina rengiant tolimojo nuotolio smūgius.

„Trumpas norėjo padėkos... Mes ją rašysime ant žuvusių ukrainiečių kapų“, - sakė žurnalisto pašnekovas.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“
Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“ / Ukrainos kariuomenės nuotr.

Anksčiau „Sky News“, remdamasi ukrainiečių šaltiniu, rašė, kad Jungtinės Valstijos nustojo dalytis absoliučiai visa žvalgybine informacija su Ukraina, įskaitant tą, kuri gali būti panaudota smūgiams Rusijos teritorijoje.

Vėliau JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas patvirtino informaciją apie žvalgybinę informaciją. Pasak jo, JAV „žengė žingsnį atgal“, o prezidento administracija „peržiūri visus aspektus“, susijusius su žvalgybos santykiais su Ukraina.

Kokia bus padėtis fronte be JAV pagalbos: įvardinti du scenarijai

20:49

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“

JAV karinės pagalbos nutraukimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui. Norėdamos išvengti blogo scenarijaus, ES šalys turėtų rizikuoti. Tai pareiškė Suomijos europarlamentaras ir buvęs Suomijos žvalgybos vadovas Pekka Toveri.

Pasak atsargos generolo, tikėtina, kad Rusija bandys pasinaudoti susidariusia padėtimi ir pradės naujus puolimus, kad užgrobtų daugiau teritorijų ir padarytų nuostolių Ukrainos kariuomenei.

P.Toveri taip pat kalbėjo apie du įvykių raidos variantus, kurių kiekvieno esmė – ar Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės pakankamai ginklų.

Europarlamentaras pažymėjo, kad jei nebus pakankamai atsargų ir nebus galimybės pakeisti JAV pagalbos, Ukraina gali prarasti daugiau teritorijų ir eiti į derybas iš nepalankios pozicijos.

Tačiau jei Ukrainai pakaks ginklų pusmečiui, Europos šalys turės pakankamai laiko aprūpinti Ukrainą didžiąja dalimi to, kas gali pakeisti JAV paramą, kad ji galėtų tęsti kovą, pridūrė buvęs Suomijos žvalgybos vadovas.

„Rusija taip pat kenčia nuo karo, o jos ekonomika ir ginkluotosios pajėgos šių metų pabaigoje bus daug silpnesnės, todėl Putinas bus priverstas pradėti derybas iš silpnų pozicijų“, – sakė P.Toveri.

Jo nuomone, ES šalys turėtų skubiai skirti Ukrainai lėšų, kad valstybė galėtų pateikti daugiau užsakymų savo gynybos pramonei, o ši galėtų pagaminti daugiau jai reikalingos amunicijos.

„Europos šalys taip pat turėtų prisiimti riziką aprūpindamos Ukrainą ginklais iš Europos ginkluotųjų pajėgų sandėlių, net jei jų atsargos kuriam laikui taptų pavojingai mažos. ES taip pat turėtų tęsti ir griežtinti sankcijas Rusijai, kad pakenktų Rusijos vyriausybės ištekliams ir jos gebėjimui pasigaminti daugiau ginklų ir amunicijos“, – reziumavo europarlamentaras.

V.Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus ES aukščiausiojo lygio susitikime

20:11

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime. 

Susitikimo tikslas – įtvirtinti bloko paramą Kyjivo trejus metus trunkančiai kovai su Rusijos plataus masto invazija.

„Prezidentas Zelenskis asmeniškai dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė vienas ES pareigūnas.

V.Zelenskio biuras: Ukrainos ir JAV pareigūnai sutarė dėl tolesnių derybų

19:26

„AFP/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / „AFP/„Scanpix“

Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė surengti tolesnes derybas, trečiadienį po pokalbio su JAV nacionalinio saugumo patarėju Mike'u Waltzu pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas.

„Turėjau pokalbį telefonu su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais (Mike'u Waltzu). Artimiausiu metu suplanavome mūsų komandų susitikimą, kad galėtume tęsti šį svarbų darbą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Andrijus Jermakas.

Rusija 19 metų įkalino britą už kariavimą Ukrainos pusėje Kursko srityje

18:03

„Scanpix“ nuotr./Jamesas Scottas Rhysas Andersonas
Jamesas Scottas Rhysas Andersonas / „Scanpix“ nuotr.

Rusijos tyrėjai trečiadienį pranešė, kad britas, sulaikytas kovojant Ukrainos pusėje per jos puolimą Rusijos Kursko srityje, buvo nuteistas kalėti 19 metų.

Kursko teismų tarnyba pareiškime nurodė, kad Jamesas Scottas Rhysas Andersonas buvo pripažintas kaltu dėl „teroristinio akto“ ir samdinio veiklos. 

Pagal pirmąjį iš šių kaltinimų jam grėsė įkalinimas iki 20 metų, o pagal antrąjį – iki 15 metų. 

22-ejų britas tame pasienio regione buvo sulaikytas lapkričio 23 dieną.

Rusija sučiuptus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje, laiko ne karo belaisviais, o samdiniais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

V.Zelenskis: taika Ukrainoje įmanoma, jei JAV ir Europa dirbs kartu šiuo klausimu

16:54

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / „Scanpix“/AP nuotr.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje yra visiškai pasiekiama, jei Europa ir Jungtinės Valstijos dirbs kartu šiuo klausimu. 

„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikinų paliaubų, o karo pabaigos visiems laikams. Mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai įmanoma“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas. 

Šie V.Zelenskio komentarai pasirodė po jo pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

CŽA faktiškai patvirtino: JAV nutraukia pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina

16:04

CŽA būstinė / Larry Downing / REUTERS
REUTERS / CŽA būstinė / Larry Downing

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) iš esmės patvirtino, kad JAV sustabdė pagalbą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos informacija.

Televizijos kanalo „Fox News“ korespondentas paklausė CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o, ar pareiškimai apie karinės pagalbos nutraukimą yra teisingi, ir jis tai netiesiogiai patvirtino, paminėdamas „pauzę kariniame fronte, žvalgybos fronte, kad visi būtų atsakingi už taikos pasaulyje užtikrinimą“.

Jis sakė, kad pagalba buvo sustabdyta, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas suabejojo, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs dalyvauti taikos procese, todėl paragino pagalbą „pristabdyti“, kad Ukrainos vadovas turėtų galimybę „pagalvoti“ ir dabar „pamatytų atsakymą“. J.Ratcliffe'as turėjo omenyje V.Zelenskio įrašą socialiniame tinkle „X“, kuriame jis teigė esąs pasirengęs dalyvauti taikos derybose vadovaujant D.Trumpui.

J.Ratcliffe'as sakė, kad po to, kai V.Zelenskis parašė JAV prezidentui, tikimasi nutraukti pauzę ir bendradarbiauti su Ukraina taikos kelyje.

Kovo 3 d. JAV prezidentas D.Trumpas nusprendė nutraukti karinę pagalbą Ukrainai po to, kai Baltuosiuose rūmuose susipyko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vašingtonas pareiškė, kad partneriai turėtų „pritarti D.Trumpo taikos troškimui“. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, sustabdymas taikomas visai JAV karinei įrangai, įskaitant lėktuvais ir laivais gabenamus ginklus, esančius tranzito zonose Lenkijoje.

Kovo 4 d. „Economist“ citavo šaltinį Kyjive, kuris teigė, kad JAV nenutraukė dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina.

Kovo 5 d. Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“ citavo informuotą šaltinį, kuris teigė, kad JAV kol kas teikia Ukrainai žvalgybos duomenis.

V.Putinas priminė jėgos struktūroms 1941 m. metodus: „Visi veiksmai turi būti pajungti vienam tikslui“

15:36

Stopkadras/Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / Stopkadras

Išplėstiniame Vidaus reikalų ministerijos valdybos posėdyje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paragino jėgos struktūras veikti remiantis tomis pačiomis grėsmėmis, kuriomis Vidaus reikalų ministerija vadovavosi 1941-1942 m. Kartu jis sakė, kad teisėsaugininkai neturėtų veikti tais pačiais metodais kaip, jis pats sako, Didžiojo Tėvynės karo pradžioje.

„Netrukus švęsime 80-ąsias pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Ir šioje salėje sėdi profesionalai, jūs visi puikiai žinote, kokių priemonių buvo imtasi Sovietų Sąjungos sostinėje Maskvoje ir apskritai visoje šalyje, kad būtų užtikrintas saugumas Didžiojo Tėvynės karo metu. <...> Aš nesakau, kad mums reikia taikyti lygiai tokius pačius darbo metodus, kokius taikė Vidaus reikalų ministerija 1941 ar 1942 metais. Mums to daryti nereikia, situacija visiškai kitokia, ji to nereikalauja. Vis dėlto <...> visa teisėsaugos sfera <...> visa savo veikla turėtų remtis šiomis grėsmėmis“, – sakė Rusijos prezidentas Vidaus reikalų ministerijos valdyboje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   27 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutrumpinti naujovių kelią iki būsimo specialisto: AIPA ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos pavyzdys
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?