„O kaipgi alternatyvi kairė, kuri užpuolė, kaip jūs sakote, „alternatyvią dešinę“? – kalbėdamas su žurnalistais retoriškai klausė prezidentas. – Leiskite man paklausti: ką manote apie faktą, kad jie puolė? Puolė su lazdomis rankose? Ar jie turi kokių nors problemų? Manau, kad turi.“
Anot „The New York Times“ žurnalistų Sheryl Gay Stolberg ir Haweso Specerio, rašiusių apie smurtą Šarlotsvilyje, kai kurie „Antifa“ vadinami prieš fašistus kovojantys aktyvistai iš tikrųjų baltuosius nacionalistus puolė lazdomis. Dauguma kitų alternatyvios kairės atstovų protestavo taikiai.
Vis dėlto tarp abiejų pusių vykdyto smurto yra didžiulis skirtumas.
Policijos teigimu, Jamesas Alexas Fieldsas specialiai automobiliu rėžėsi į minią ir tokiu būdu nužudė moterį bei sužeidė 19 asmenų. J.A.Fieldsui buvo pateikti kaltinimai antro laipsnio žmogžudyste.
Anot Briano Levino, Neapykantos ir ekstremizmo studijų centro direktoriaus Kalifornijos valstybiniame universitete, lyginti „Antifa“ aktyvistus su J.A.Fieldso veiksmais yra tarsi „lyginti propelerinį lėktuvą su C-130 kariniu lėktuvu“.
„Rėmimasis faktu, kad kai kurie kairiųjų protestuotojai smurtavo prieš nacionalistų protestuotojus, sukuria struktūrinį ir morališkai melagingą atitikmenį, rimtai kenkiantį šio prezidento legitimumui“, – sakė B.Levinas.
Linkę gadinti turtą
J.J.MacNab iš Džordžo Vašingtono universiteto teigė, kad šių dienų kraštutiniai kairieji, pavyzdžiui, „Antifa“ ir „juodasis blokas“ (juodai apsirengę protestuotojai, dažnai siejami su anarchistais – red.), dalyvauja triukšminguose protestuose ir niokoja turtą, tačiau jų veiksmai nėra laikomi „vidaus terorizmu“.
Tiesa, ir kraštutinių kairiųjų stovykloje pasitaiko ekstremalaus smurto protrūkių. Pavyzdžiui, birželį vyras šaudė į Kongreso beisbolo komandos narius ir sužeidė keturis asmenis. Praeitų metų spalį į Respublikonų partijos būstinę Šiaurės Karolinoje buvo įmesta bomba.
Apskritai per pastaruosius 25 metus kraštutinių dešiniųjų išpuoliai pražudė kur kas daugiau žmonių nei kraštutinių kairiųjų atakos.
Vis dėlto Alexas Nowrastehas, analitikas iš libertarinio „Cato Institute“ instituto, remdamasis dviem terorizmo duomenų bazėmis, teigė, kad apskritai per pastaruosius 25 metus kraštutinių dešiniųjų išpuoliai pražudė kur kas daugiau žmonių nei kraštutinių kairiųjų atakos.
Išpuoliai prieš musulmonus, JAV vidaus pajamų tarnybos pastato užpuolimas, abortų klinikos sprogdinimas – tai tik keletas kraštutinių dešiniųjų smurto pavyzdžių.
Pastarieji nusinešė 12 kartų daugiau gyvybių ir sužeidė 36 kartus daugiau žmonių nei kairieji, įskaitant komunistus, socialistus, gyvūnų teisių ir aplinkosaugos aktyvistus, „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) judėjimo įkvėptus užpuolikus.
Merilando universitete atlikto radikalizacijos 1948–2013 metų laikotarpiu tyrimo duomenimis, 43 proc. suradikalėjusių asmenų palaikė kraštutinių dešiniųjų ideologiją. Kraštutinių kairiųjų idėjos buvo artimos 21 proc. radikalų.
To paties tyrimo duomenimis, kraštutinių dešiniųjų pažiūras palaikantys individai yra labiau linkę smurtauti prieš kitus asmenis, o kairieji dažniau gadina turtą.
„Pastebime, kad dešiniųjų ir džihadistų grupuotės yra labiau linkusios į smurtą nei kairieji“, – sakė Merilando universiteto Nacionalinio terorizmo ir atsako į terorizmą studijų konsorciumo direktorius Gary LaFree'as.
Tiesa, duomenys šiuo metu yra atnaujinami, todėl nebūtinai atspindi dabartinę ekstremizmo situaciją. Vis dėlto G.LaFree'as sakė, kad, „apskritai, pastebėjome tokią pakankamai tvirtą tendenciją dešiniojo sparno atvejais“.
Visi ekspertai, su kuriais susisiekė „The New York Times“, pabrėžė, kad ekstremizmo banga tai pakyla, tai vėl nuslūgsta, priklausomai nuo to, ar grupuotės turi charizmatišką lyderį, pokyčių visuomenėje ir tokių svarbių įvykių kaip rinkimai ar karas.
Visi ekspertai, su kuriais susisiekė „The New York Times“, pabrėžė, kad ekstremizmo banga tai pakyla, tai vėl nuslūgsta, priklausomai nuo to, ar grupuotės turi charizmatišką lyderį, pokyčių visuomenėje ir tokių svarbių įvykių kaip rinkimai ar karas.
Kraštutinė kairė buvo aktyvesnė ir labiau linkusi į smurtą aštuntajame dešimtmetyje, o kraštutinės dešinės išpuoliai suintensyvėjo devintajame dešimtmetyje.
Dar po dešimtmečio suklestėjo aplinkosauginis terorizmas, o po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolio dominavo džihadistų atakos.
„Kairiųjų ekstremistai pastaraisiais dešimtmečiais toli gražu nėra tokie organizuoti, – sakė Arkanzaso universiteto Terorizmo tyrimų centro direktorius Brentas Smithas. – Kairiųjų ekstremistų lyderiai išmirė, todėl dabar jie (kairieji) kapanojasi be lyderystės.“
Prieš vyriausybę kovojantys aktyvistai savo pyktį kurstė jau nuo 2008-ųjų, o „Antifa“ yra pakankamai naujas judėjimas. J.J.MacNab skaičiavimais, kraštutinių dešiniųjų grupuotės turi keletą šimtų tūkstančių narių, palyginti su keletu tūkstančių „Antifa“ aktyvistų.
„Jie yra mažiau struktūrizuoti, mažiau organizuoti, jie yra aktyvūs socialiniuose tinkluose, tačiau ne tiek, kiek kiti. Jie neturi paramos deguonies iš tradicinės kairės“, – pridūrė B.Levinas.
Nors „Antifa“ ir „juodasis blokas“ B.Levinui kelia nerimą, jis salafistų džihadistus, baltuosius nacionalistus, neonacius, judėjimą „Sovereign citizens“ ir radikalius, prieš abortus kovojančius ekstremistus – pagrindinius kraštutinių dešinių agitatorius – laiko kur kas didesne grėsme.
