Tokius įtariamųjų tardymo metodus draudžia JAV įstatymai. Tačiau tai nesutrukdė naujajam prezidentui respublikonui pareikšti, kad jei tai priklausytų nuo jo, šie metodai būtų grąžinti ir jis nurodytų taikyti „daug blogesnius“ dalykus.
Pirmą kartą D.Trumpas tai pareiškė dar rinkimų kampanijos metu, o trečiadienį pakartojo interviu „ ABC News“.
Tuo pat metu JAV žiniasklaida paviešino prezidento įsako projektą, kuriame numatyta vėl leisti Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) užsienyje steigti „juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus.
Tuose kalėjimuose buvo taikomi minėti įtariamųjų tardymo metodai.
Baltieji rūmai nurodė, kad jų darbuotojai nerengė žiniasklaidos paviešinto dokumento. Tačiau paskelbta informacija ir prezidento pasisakymai apie kankinimų veiksmingumą sulaukė audringos reakcijos.
„Prezidentas gali pasirašinėti kokius tik nori įsakus“, – sakė įtakingas respublikonų senatorius Johnas McCainas, kuris per Vietnamo karą buvo sučiuptas, kankintas ir penkerius metus praleido belaisvių stovykloje.
„Tačiau įstatymas yra įstatymas. Mes negrąžinsime kankinimų Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pažymėjo jis.
Paulas Ryanas: „Kankinimas nėra legalus. Mes pritariame, kad jis būtų nelegalus.“
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Paulas Ryanas ketvirtadienį sakė: „Kankinimas nėra legalus. Mes pritariame, kad jis būtų nelegalus.“
Organizacijos „Gydytojai už žmogaus teises“ (PHR) vadovė Donna McKay pareiškė, kad sulaikytųjų kankinimas per tardymą yra „absoliučiai amoralus ir neveiksmingas“, ir sakė, kad Amerika žengs žingsnį atgal, jei bus mėginama grąžinti imituojamą skandinimą.
Diskusijos apie kankinimo ir kitokių panašių nusikaltimų sugrąžinimą atnaujinimas tik daro žalą Jungtinių Valstijų moraliniam autoritetui ir nacionaliniam saugumui, pažymėjo D.McKay.
„Blogiukai“
Trečiadienį D.Trumpas pareiškė, jog „su ugnimi būtina kovoti ugnimi“, kai džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai žudo amerikiečius nupjaudami jiems galvas ar vykdo kitokius žiaurumus.
„Ar manau, kad tai veikia? Esu absoliučiai tikras, kad veikia“, – interviu ABC sakė prezidentas, nepateikdamas jokių įrodymų savo nuomonei pagrįsti. Taip jis atsakė į klausimą, ką galvoja apie imituojamą skandinimą ir kitus uždraustus tardymo metodus.
D.Trumpas nurodė, kad prieš imdamasis bet kokių naujų žingsnių dėl imituojamo skandinimo grąžinimo jis pasitars su Pentagono vadovu Jamesu Mattisu ir CŽV direktoriumi Mike’u Pompeo.
Tokį tardymo metodą draudžia JAV sausumos pajėgų praktinis vadovas dėl įtariamųjų tardymo.
Ir J.Mattisas, ir M.Pompeo anksčiau yra sakę, jog nepalaikys jokių mėginimų grąžinti imituojamą skandinimą. Visgi CŽV direktorius neseniai vykusiuose svarstymuose paliko sau šiek tiek manevro laisvės, pareiškęs, kad susidarius tam tikroms aplinkybėms jis peržiūrėtų draudimą taikyti imituojamą skandinimą.
Khalidas Sheikhas Mohammedas, numanomas teroro atakų Niujorke ir Vašingtone organizatorius, 183 kartus buvo tardomas imituojant skandinimą.
Ketvirtadienį Pentagono atstovas spaudai, laivyno kapitonas Jeffas Davisas taip pakomentavo anksčiau J.Mattiso šiuo klausimu išsakytą poziciją: „Ši nuomonė nepasikeitė.“
Gvantanamo įlankoje esančiame JAV kariniame kalėjime laikomų įtariamų 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių sąmokslininkų advokatai pasmerkė D.Trumpo, žadančio užgrūsti šį sulaikymo centrą „blogiukais“, pasisakymus.
Šių kaltinamųjų bylos nagrinėjimas karo teisme nuolat strigo dėl skundų, kad dauguma parodymų pirmiausia buvo išgauti taikant vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus. Pavyzdžiui, Khalidas Sheikhas Mohammedas, numanomas teroro atakų Niujorke ir Vašingtone organizatorius, 183 kartus buvo tardomas imituojant skandinimą.
„Kankinimas ir tinkamas teisinis procesas yra du tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai“, – sakė kito kaltinamojo Ramzi Binalshibho advokatas Jamesas Connellis.
„Užnuodyto medžio vaisiai“
Dauguma įrodymų prieš vadinamąjį Rugsėjo 11-osios penketuką tebėra slapti. Jie pateikiami įslaptintoje 6 700 puslapių vyriausybės ataskaitoje apie kankinimą. Gynėjai piktinasi, kad jiems neleidžiama su ja susipažinti, nors jie yra praėję saugumo patikrinimus.
Advokatai priversti tikėti prokurorų žodžiais, kad jie pateikė visus su byla susijusius įrodymus.
„Kankinimas ir kankinimą gaubiantis slaptumas kelia vieną problemą po kitos egzistuojančioje karinių komisijų struktūroje“, – sakė J. Connellis, turėdamas galvoje specialią baudžiamosios teisenos sistemą Gvantaname, kur sulaikytiesiems, laikomiems „neteisėtais priešo kombatantais“, garantuojamos tik kai kurios juridinės teisės.
Nors JAV vyriausybė uždraudė per procesus karinėse komisijose naudoti prievartos būdu išgautą informaciją, tebėra neaišku, ar įrodymai, surinkti vėlesnių tardymų metu, turėtų būti pripažįstami priimtinais.
Gvantanamo kalinių advokatai tokius įrodymus vadina „užnuodyto medžio vaisiais“.
