„Aiškiai pasakykime apie Budapešto memorandumą: branduoliniai ginklai buvo Rusijos ir buvo likučiai. Ukraina grąžino atomines bombas Rusijai. Jos nebuvo Ukrainos. Tai yra nepatogus faktas“, – rašė R.Grenellas.
Komentaruose vartotojai priminė R.Grenellui, kad Rusija pažeidė savo įsipareigojimus pagal Budapešto memorandumą. Jis atsakė trumpai: „Tiesa“.
Jį sukritikavo Stevenas Piferis, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (1998-2000 m.), o dabar vyresnysis Brookingso instituto bendradarbis. Jis griežtai nesutiko su R.Grenello teiginiais.
„Aš padėjau derėtis dėl Budapešto memorandumo. R.Grenellas kategoriškai klysta. Ukrainoje buvusios branduolinės galvutės buvo sovietinės, o ne rusiškos. Saugyklose saugomos galvutės buvo išimtinai Ukrainos žinioje. Tarpžemyninės balistinės raketos ICBM ir bombonešiai Ukrainoje buvo likviduoti, išskyrus nedidelį skaičių, išsiųstų į Rusiją dėl skolos sumažinimo“, – rašė S.Piferis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nusprendė perduoti kovines galvutes Rusijai išmontuoti pirmiausia todėl, kad Maskva įsipareigojo gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei susilaikyti nuo jėgos panaudojimo prieš šalį.
Kaip pranešama, 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, Ukraina paveldėjo trečią pagal dydį pasaulyje branduolinį arsenalą, turintį 1734 strategines kovines galvutes. Tačiau 1996 m. birželio 2 d. Ukraina tapo nebranduoline valstybe, perduodama visą branduolinę ginkluotę Rusijai, primena portalas „Ukrinform“. Iki 2001 m. visi 176 raketų bunkeriai buvo išmontuoti.
1994 m. gruodžio 5 d. Ukraina, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV pasirašė Budapešto memorandumą, kuriuo Ukrainai buvo garantuotos saugumo garantijos mainais į branduolinių ginklų atsisakymą.
Pagrindiniai įsipareigojimai buvo šie: gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir sienas, susilaikyti nuo jėgos ar grasinimų prieš Ukrainą, nenaudoti ekonominio spaudimo, kad būtų pakenkta Ukrainos suverenioms teisėms, įsipareigoti konsultuotis su JT Saugumo Taryba, jei Ukraina taptų agresijos auka, nenaudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą (ar bet kurią kitą branduolinių ginklų neturinčią Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį pasirašiusią šalį).
Nepaisant šių garantijų, Rusija pažeidė susitarimą 2014 m. aneksuodama Krymą ir 2022 m. pradėdama plataus masto invaziją.
