Šis įstatymo projektas vadinasi „Padarykime Grenlandiją vėl didžią“ (angl. Make Greenland Great Again Act), pranešė įstatymo projektui vadovaujančių JAV respublikonų atstovų Andy Ogleso ir Dianos Harshbarger biurai.
Pirmoji apie šį projektą paskelbė televizija „Fox News Digital“. Teigiama, kad nuo pirmadienio ryto jam palaikymą išreiškė 10 asmenų.
-
Grenlandijos premjeras: mes nenorime būti amerikiečiai
-
O.Scholzas: sienų neliečiamumo principas galioja kiekvienai šaliai
-
Paaiškino, kodėl Grenlandijos „užgrobimas“ būtų blogas sandoris D.Trumpui
-
D.Trumpo norus perimti Grenlandijos kontrolę G.Nausėda vadina nepriimtinais
-
Būsimasis JAV viceprezidentas: žmonės pamiršta, kad jau turime karių Grenlandijoje
-
„Bloomberg“ įvertino, ar D.Trumpas pasielgs taip, kaip V.Putinas
Jei įstatymo projektas bus priimtas, D.Trumpas galės pradėti derybas su Danija sausio 20 d., kai tik pradės eiti pareigas.
„Kongresas įgalioja prezidentą nuo 2025 m. sausio 20 d. 12.01 val. rytų standartiniu laiku siekti pradėti derybas su Danijos Karalyste, kad Jungtinės Valstijos įsigytų Grenlandiją“, – sakoma įstatymo projekto kopijoje.
„Ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po to, kai bus pasiektas susitarimas su Danijos Karalyste dėl Grenlandijos įsigijimo Jungtinių Valstijų nuosavybėn, Prezidentas perduoda susitarimą, įskaitant visą susijusią medžiagą ir priedus, atitinkamiems Kongreso komitetams“, – priduriama joje.
Tam, kad įstatymas būtų patvirtintas Kongrese, jam beveik neabejotinai reikės demokratų paramos, pažymėjo naujienų svetainė „Axios“.
Atstovų Rūmų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris pasišaipė iš D.Trumpo imperialistinių ambicijų.
Tačiau kai kurie centristai demokratai neatmeta galimybės bendradarbiauti su D.Trumpu įgyvendinant šią idėją, atkreipdami dėmesį į abiejų teritorijų geopolitinę svarbą.
Tai – naujausias iš respublikonų siūlomų teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti D.Trumpo viziją apie naują, besiplečiančią Ameriką.
Praėjusią savaitę respublikonė Marjorie Taylor Greene pateikė įstatymo projektą, pagal kurį Meksikos įlanka oficialiuose dokumentuose ir žemėlapiuose būtų pervadinta „Amerikos įlanka“.
Tuo tarpu respublikonas Dusty Johnsonas kartu su 15 kitų respublikonų praėjusią savaitę taip pat pateikė įstatymo projektą, kuriuo būtų leista vesti derybas dėl Panamos kanalo išpirkimo.
Nerimą keliantys ženklai
D.Trumpas ne kartą kartojo norintis, kad Grenlandija taptų Jungtinių Valstijų dalimi, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę ar ekonominę galią, kad įtikintų Daniją ją perduoti.
Grenlandija jau daugelį šimtmečių yra kontroliuojama Danijos – anksčiau kaip kolonija, o dabar kaip pusiau suvereni teritorija, priklausanti Danijos karalystei. Joje galioja Danijos konstitucija, todėl norint pakeisti jos teisinį statusą reikėtų keisti konstituciją.
Ministras pirmininkas Mute Egede, kuris aktyviau siekia nepriklausomybės, ne kartą yra sakęs, kad sala neparduodama ir kad jos gyventojai patys sprendžia savo ateitį.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, propagandos teorijos eksperto Gintauto Mažeikio vertinimu, kurį jis anksčiau išsakė naujienų portalui 15min, tokie pareiškimai pirmiausia yra nerimą keliantys ženklai.
„Ši retorika išties stiprina tarptautinę įtampą ir skatina tokias šalis kaip Rusija ir Kinija galvoti apie tai, kad su D.Trumpu bus galima pasidalinti pasaulį įtakos sferomis. Ne šalimis, pabrėžiu, o įtakomis, pagal ką būtų sutarta, kad vieni tvarkosi viename žemės pusrutulyje, o kiti – kitame. Tai yra labai negeras precedentas“, – kalbėjo profesorius.
G.Mažeikis priminė, kad D.Trumpas panašiai kalbėjo apie Grenlandiją ir pirmosios savo kadencijos metu: ten daugybė iškasenų, o, prasidėjus globaliniam atšilimui, regionas taip pat suteikia galimybę kontroliuoti šiaurės kelius.
