Leidinys pažymi, kad Rusija apsimeta abejinga JAV rinkimams, tačiau slapta palaiko D.Trumpą. Tuo pat metu, nors D.Trumpo tarptautinė darbotvarkė labiau atitinka Kremliaus skonį, bet jo planai nutraukti karą Ukrainoje gali būti nepriimtini Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Remiantis JAV pareigūnų pareiškimais ir laikraščio „The Washington Post“ duomenimis, Kremlius ir Rusijos karinė žvalgyba surengė kelias dezinformacijos kampanijas prieš Kamalą Harris ir jos bendražygį Timą Waltzą ir sukėlė abejonių dėl balsavimo rezultatų teisėtumo.
JAV prezidento rinkimai vyksta itin kritiniu metu: tiek V.Putinas, tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patiria vis didesnį spaudimą dėl beveik trejus metus besitęsiančio plataus masto karo užbaigimo.
Leidinyje pažymima, kad Kremlius stengiasi pakenkti Vakarų paramai Ukrainai, o D.Trumpo kandidatūra sutampa su Maskvos tikslais, nes jis ne kartą kritikavo Amerikos išlaidas paramai Kyjivui.
Tačiau Maskvoje nuotaikos iš pažiūros vis dar „santūresnės ir pabrėžtinai nerūpestingos nei ankstesniais rinkimų metais“.
Laikraštis primena, kad 2016 m., paskelbus D.Trumpą rinkimų nugalėtoju, Rusijos Dūma pratrūko plojimais, konservatorių aktyvistai Maskvoje rengė vakarėlius, Rusijos propagandistai skelbė D.Trumpo pergalę kaip naują JAV ir Rusijos santykių erą, o V.Putinas sveikino D.Trumpą su pergale, išreikšdamas viltį, kad bendradarbiaudamas su juo padės „išvesti Rusijos ir Amerikos santykius iš dabartinės krizės būsenos“.
Tačiau per aštuonerius metus, praėjusius nuo to laiko, santykiai tik pablogėjo, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, rašoma leidinyje.
Kaip pažymi leidinys, nedaugelis Maskvoje tiki, kad D.Trumpas gali visiškai pakeisti santykius, ypač po to, kai per jo pirmąją kadenciją mažai kas pasikeitė.
„Žinoma, jie nori D.Trumpo, tai aišku. Tačiau šių rinkimų rezultatai nepakeis žaidimo taisyklių Rusijai. Padėtis tapo tikrai baisi. Amerikos ir Rusijos santykiai atsidūrė aklavietėje. Ir visi yra jos įkaitai – net V.Putinas“, – sakė buvęs Kremliaus pareigūnas, vis dar dirbantis vyriausybės sluoksniuose ir kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Vis dėlto Rusijos elitas vis labiau tikisi, kad D.Trumpas laimės, o jei laimės, atsiras galimybė užbaigti karą su Ukraina Maskvos sąlygomis ir galbūt perbraižyti pasaulio saugumo žemėlapį.
Su Kremliumi susijęs politikos analitikas Sergejus Markovas sakė, kad jis ne tik tikisi, jog D.Trumpas laimės, bet ir kad „lapkričio 7 d. D.Trumpas paskambins V.Putinui ir V.Zelenskiui, kad pasiūlytų nutraukti karo veiksmus“.
Kartu leidinyje pažymima, kad D.Trumpo pergalė gali būti susijusi su rizika Rusijai, nes neaišku, ar V.Putinas sutiks su bet kokiu D.Trumpo pasiūlytu susitarimu dėl karo nutraukimo, o tai gali sukelti jų tarpusavio nesantaiką.
„Gali atsirasti galimybių langas, tačiau jis labai siauras ir labai trapus“, – leidinyje cituojama Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji tyrėja Tetjana Stanova.
Respublikonų kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as pasiūlė planą, pagal kurį Rusija pasiliktų užgrobtas žemes ir sukurtų demilitarizuotą buferinę zoną palei dabartinę fronto liniją. Jis taip pat pareiškė, kad Ukraina turės sutikti su neutralumu.
Du buvę D.Trumpo patarėjai Fredas Fleitzas ir į pensiją išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas taip pat parengė planą, pagal kurį palei dabartinę kovos liniją būtų laikinai nutraukta ugnis, o Ukraina gautų tolesnes Vakarų ginklų siuntas tik tuo atveju, jei pradėtų taikos derybas su Rusija.
Nors šie pasiūlymai sulaukė kritikos dėl Ukrainos teritorijos perdavimo Rusijai, analitikai teigia, kad neaišku, ar Rusija sugebės priimti šias sąlygas.
„Tai labai blogas scenarijus V.Putinui. V.Putinui tų teritorijų nereikia. Jam reikia Ukrainos“, – mano J.Stanova.
Ji prognozuoja eilę Rusijos ir JAV susitikimų ir diskusijų dėl Ukrainos, kurios galiausiai nuves į aklavietę.
„D.Trumpas niekada nepasiūlys V.Putinui to, ko jis nori Ukrainoje“, – sakė ji.
Anot T.Stanovajos, V.Putinas nebus patenkintas, kol Jungtinės Valstijos nesutiks atkurti santykių su Rusija taip, kad būtų sutikta nuolaidžiauti Maskvos saugumo problemoms ir būtų perbraižytas pasaulio saugumo žemėlapis. Iki tol Rusija ir toliau bandys kurstyti chaosą, kad susilpnintų Jungtines Valstijas.
Iš tiesų chaosas po rinkimų būtų labai naudingas Maskvai, pažymėjo buvęs Kremliaus pareigūnas: „Kuo blogiau JAV, tuo geriau“.
Pozicija dėl Rusijos karo Ukrainoje
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą žadėjo, kad laimėjęs prezidento rinkimus greitai sustabdys karą Ukrainoje. Jis tikino puikiai pažįstantis ir Rusijos vadovą V.Putiną, ir Ukrainos prezidentą V.Zelenskį, todėl galės „labai greitai išspręsti šią problemą“.
Jis įsitikinęs, kad galėtų nutraukti karą „per 24 valandas“.
Gegužę leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad D.Trumpas per rinkimų kampanijos renginį pareiškė, jog bombarduotų Maskvą, jei ši pradėtų plataus masto invaziją į Ukrainą jam būnant Ovaliajame kabinete.
Per debatus su JAV demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris D.Trumpas neatsakė į moderatoriaus klausimą, ar jis norėtų, kad Ukraina laimėtų karą su Rusija. Jis sakė, kad nori, jog karas būtų nutrauktas.
Rugsėjo 12 d. respublikonų kandidatas į JAV viceprezidentus J.D.Vance'as pareiškė, kad D.Trumpo planas, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, galėtų apimti „demilitarizuotos zonos“ sukūrimą Rusijos okupuotose teritorijose – oficialusis Kyjivas turėtų atsisakyti stoti į NATO.
Spalio pabaigoje leidinys „The Financial Times“ pranešė, kad D.Trumpas, jei laimės, esą ketina užbaigti karą Ukrainoje jį įšaldydamas.