1979-aisiais Jimmy Carteris Kemp Deivide priėmė Izraelio ir Egipto lyderius, o šis susitikimas tapo dar vienu neišdildomu diplomatijos istorijos momentu.
Donaldas Trumpas gali tik svajoti, kad tokia scena galėtų vykti jo akivaizdoje.
Respublikonų lyderiui stojus prie šalies vairo, Amerika kaip niekada anksčiau nutolo nuo savo tradicinio tarpininkės vaidmens ilgame Artimųjų Rytų taikos procese.
Užsienio politikos naujokas D.Trumpas tapęs prezidentu žadėjo, kad padės pasiekti „galutinį susitarimą“ tarp Izraelio ir palestiniečių.
Jis pavedė savo žentui ir įtakingam patarėjui Jaredui Kushneriui vadovauti nedidelei grupei pareigūnų, kurie buvo įpareigoti įgyvendinti šį tikslą.
„Kalbant atvirai, manau, jog tai galbūt nėra taip sudėtinga, kaip buvo galvojama daugelį metų“, – sakė prezidentas 2017 metų gegužę.
Praėjus kiek daugiau nei metams D.Trumpo nuomonė radikaliai pasikeitė.
„Visą savo gyvenimą girdžiu, kad tai sunkiausiai pasiekiamas susitarimas. Pradedu tikėti, jog taip iš tiesų gali būti“, – sakė prezidentas praėjusią savaitę.
Visgi jis pridūrė, jog tebemano galįs tai įgyvendinti.
Taika per jėgą?
Akivaizdu, kad nuo D.Trumpo išrinkimo prezidentu situacija drastiškai pasikeitė.
Iš pradžių palestiniečiai suteikė nenuspėjamam prezidentui pasitikėjimo kreditą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jie įšaldė visus kontaktus su Vašingtonu, D.Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine.
Tokiu būdu buvo peržengta palestiniečių lyderių nubrėžta raudonoji linija ir sutryptas ne vieną dešimtmetį galiojęs tarptautinis konsensusas, kad dėl Šventojo miesto statuso turi būti susitarta derybų keliu.
Nutrūkus Vašingtiono ir palestiniečių ryšiams, D.Trumpo administracija ėmėsi dar aktyvesnių pastangų nubausti palestiniečių lyderius ir įspeisti juos į kampą, kad šie sugrįžtų į derybas su Izraeliu.
JAV nutraukė pagalbą palestiniečiams ir sustabdė finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai, besirūpinančiai 3 mln. palestiniečių pabėgėlių. Vašingtonas ilgą laiką buvo JT Pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) didžiausias donoras.
Be to, pirmadienį Vašingtonas nurodė uždaryti Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) atstovybę JAV sostinėje. Tai padaryta praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai PLO lyderis Y.Arafatas apsilankė Baltuosiuose rūmuose.
D.Trumpas sako norįs pasiekti „taiką per jėgą“ – tačiau ar tai dar įmanoma?
JAV pareigūnai „mano, kad galima įtikinti palestiniečius, kad jie pralaimėjo ir turi sutikti su bet kokiu jiems pasiūlytu planu, galbūt numatančiu tam tikrą ribotą autonomiją su tam tikromis ekonominėmis paskatomis“, sakė Michele Dunne iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP).
Anot jos, amerikiečiai, regis, siekia pašalinti nuo derybų stalo opiausius klausimus – dėl Jeruzalės statuso, palestiniečių teisės grįžti ir palestiniečių valstybingumo.
„Suprantama, tie klausimai tebėra itin svarbūs palestiniečiams, taip pat daugeliui kitų arabų ir musulmonų“, – pažymėjo M.Dunne ir pridūrė: „Mažai tikėtina, kad palestiniečiai dėl to nusileistų.“
Paslaptingas taikos planas
Palestiniečių vadovybė nepripažino D.Trumpo kaip Artimųjų Rytų taikos proceso tarpininko, nors šis vaidmuo Vašingtonui priklausė ne vieną dešimtmetį.
Tačiau tai visiškai nestebina diplomato veterano Aarono Davido Millerio, kuriam teko vesti derybas Artimųjų Rytų klausimais dirbant tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose. Anot jo, Vašingtonas iš tiesų niekada nebuvo „sąžiningas tarpininkas“.
„Mūsų santykiai su Izraeliu neleido mums būti sąžiningu tarpininku“, – sakė A.D.Milleris naujienų agentūrai AFP.
„Tam tikru metu galime būti tuo, ką aš vadinu veiksmingu tarpininku. Kartais pasinaudodavome tais santykiais susitarimams tarp arabų ir Izraelio pasiekti“, – sakė jis, kaip pavyzdį pateikdamas Kemp Deivido ir Oslo susitarimus.
Tačiau dabar esame pakirtę bet kokią galimybę būti veiksmingu tarpininku, sakė A.D.Milleris, Woodrow Wilsono centro Vašingtone Artimųjų Rytų programos direktorius.
„Dar nesu matęs administracijos, kuri taip neįprastai uoliai palaikytų Izraelį ir būtų taip priešininkai nusiteikusi palestiniečių atžvilgiu šioje taikos lygtyje“, – kalbėjo jis.
Šis klausimas toks pavojingas, kad J.Kushnerio komanda vis neranda tinkamo meto pristatyti visų nekantriai laukiamą taikos planą – jo paskelbimas daug kartų buvo atidėtas.
Tačiau Baltieji rūmai tvirtina, kad planas visgi yra.
„Tai nepaprastai ambicingas projektas, kurio ėmėsi šį administracija“, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
„Jautrumas ir tinkamo laiko jį pristatyti parinkimas yra sudėtingi klausimai“, – pridūrė jis.
Anot A.D.Millerio, labiausiai tikėtina, kad palestiniečiai atmes planą, nebent Baltieji rūmai visiems pateiktų siurprizą ir pristatytų planą, ilgainiui galintį leisti sukurti Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
