Tiesioginės transliacijos metu JAV prezidentas pareiškė, kad Iranas yra pagrindinis teroro rėmėjas pasaulyje, ir pasmerkė jo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
„Šios dienos sprendimas siunčia kritinę žinią, kad Amerika daugiau nebeskelbs tuščių grasinimų. Kai pažadu, to pažado aš ir laikausi“, – D.Trumpas kalbėjo apie sprendimą pasitraukti iš 2015 m. pasirašyto bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
D.Trumpas: „Šios dienos sprendimas siunčia kritinę žinią, kad Amerika daugiau nebeskelbs tuščių grasinimų. Kai pažadu, to pažado aš ir laikausi.“
Tuomet Iranas pažadėjo įšaldyti savo branduolinę programą. Ekspertai teigia, kad Teheranas savo įsipareigojimų laikosi.
Savo kampanijos pažadų laikosi ir D.Trumpas, tačiau jo veiksmai dažnai vertinami prieštaringai. 2017-ųjų pabaigoje prezidentas paskelbė perkeliantis JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę. Pasaulis tokį sprendimą pasmerkė, kritikai reiškė nerimą dėl išaugsiančios įtampos ir taip neramiame regione.
Karimas Sadjadpouras iš Carnegie tarptautinės taikos labdaros fondo mano, kad Artimuosius Rytus neigiamai paveiks ir JAV pasitraukimas iš branduolinės sutarties.
„Pasitraukdamas iš JCPOA, Trumpas padidina trijų skirtingų, tačiau vienodai katastrofiškų veiksmų tikimybę: Irano karo, Irano bombos ar Irano režimo griūtį.
Taip JAV nacionaliniam saugumui rūpintys klausimai, įskaitant Siriją, Iraką, Afganistaną, kibernetinį (saugumą – red.), terorizmą ir, akivaizdu, branduolinių ginklų skaičiaus didėjimą, darosi sudėtingesni. Galimybės (išsivystyti – red.) tiesioginiam konfliktui yra didžiulės“, – tviteryje rašė K.Sadjadpouras.
Politologas, islamo tyrinėtojas ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Egdūnas Račius 15min teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie ilgalaikes pasekmes tiek Iranui, tiek visam regionui.
„Irano ekonomikai ir apskritai valstybės vystymuisi tai greičiausiai turės pasekmių, nes sankcijos pradės stabdyti atsigaunančią ekonomiką. Galbūt bendradarbiavimas, prekyba ir investicijos iš Europos pusės gali šiek tiek kompensuoti (žalą – red.)“, – teigė E.Račius.
Politologas atkreipia dėmesį, kad D.Trumpo sprendimu itin džiaugiasi nesutaikomi priešai Saudo Arabija ir Izraelis.
E.Račius: „Jie tai mato kaip pirmąjį žingsnį mėginant parklupdyti Iraną, sužlugdyti režimą. Tačiau taip manyti yra labai naivu tiek iš Saudo Arabijos, tiek iš Izraelio pusės. Kita vertus, tai dar labiau pagilina priešpriešą tarp Irano ir Saudo Arabijos, regiono stabilumui ir saugumui tai tikrai niekaip nepasitarnaus.“
„Jie tai mato kaip pirmąjį žingsnį mėginant parklupdyti Iraną, sužlugdyti režimą. Tačiau taip manyti yra labai naivu. Tai dar labiau pagilina priešpriešą tarp Irano ir Saudo Arabijos, regiono stabilumui ir saugumui tai tikrai niekaip nepasitarnaus.
Saudo Arabijai tai – nenaudinga, nes jei Iranas galop nutars nebetęsti savo dalyvavimo (branduoliniame – red.) susitarime ir atnaujins branduolinės programos vystymą, gali kilti daug daugiau įtampos“, – 15min sakė E.Račius.
Panašu, kad Sirijoje šiandien užfiksuotos pirmosios neramumų užuomazgos – šalies vyriausybė pranešė numušusi dvi Izraelio raketas.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) direktorius Rami Abdel Rahmanas sakė naujienų agentūrai AFP, kad raketos buvo nutaikytos į vieną ginklų sandėlį Kisvoje, „tikriausiai priklausantį (Libano šiitų sukarintam judėjimui) „Hezbollah“ ir iraniečiams“.
Anot E.Račiaus, vis dėlto nelabai tikėtina, kad JAV pavyks įrodyti Europai, jog „Iranas yra toks blogis, kokiu jį įvardijo prezidentas (George'as – red.) Bushas“.
„Jei Europa nepasiduos Trumpui, galbūt padėtis nebus tokia tragiška, kokia galėtų būti“, – pridūrė jis.
Sustiprės kietosios linijos šalininkai?
Davidas Wrightas, Globalaus saugumo programos direktorius Susirūpinusių mokslininkų sąjungoje, taip pat kalba apie neigiamas pasekmes.
„Ši neatsargiai apgalvota politika yra pasmerkta neigiamoms pasekmėms, – sakė D.Wrightas portalui „Bloomberg“. – Pasitraukimas iš susitarimo ir kalbėjimas apie režimo pokyčius susilpnins Irano nuosaikiuosius. To rezultatas – mažiau JAV mėgstanti vyriausybė.“
D.Wrightas: „Ši neatsargiai apgalvota politika yra pasmerkta blogai baigčiai. Pasitraukimas iš susitarimo ir kalbėjimas apie režimo pokyčius susilpnins Irano nuosaikiuosius. To rezultatas – mažiau JAV mėgstanti vyriausybė.“
Išties – vos D.Trumpas paskelbė sankcijų sugrąžinimą, Irano parlamente buvo sudeginta popierinė JAV vėliava ir skanduojama „mirtis Amerikai!“.
Profesorė Sanam Vakil iš Johns Hopkins universiteto „The Guardian“ rašo, kad D.Trumpas leis Irano kietosios linijos politiniam elitui iškilti pasinaudojant piliečių nusivylimu.
Anot ekspertės, šie politikai galėtų atgauti iraniečių, sausį prieš juos rengusių masinius protestus, paramą ir išplėšti pergales artėjančiuose rinkimuose.
Vis dėlto 15min kalbintas E.Račius siūlo neskubėti su prognozėmis. Jo teigimu, nors konservatyvių pažiūrų Irano politikai gali daryti spaudimą prezidentui Hassanui Rouhani ir jo vyriausybei, politologas nemano, kad tai atneš esminių pokyčių.
Neigiamas pavyzdys Šiaurės Korėjai
Dar prieš D.Trumpui paskelbiant apie sankcijų Iranui grąžinimą, analitikai nerimavo, kad toks sprendimas užkirs kelią bet kokiam susitarimui su Šiaurės Korėja.
Nenuostabu, kad vos Baltųjų rūmų vadovui paskelbus sprendimą, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo išvyko į Šiaurės Korėją susitikti su lyderiu Kim Jong Unu.
„Dėl savo patikimumo turime pakankamai problemų visame pasaulyje – susijusių su prekyba, komercine veikla, saugumo susitarimais, – sakė senatorius Jeffas Flake'as. – Šiuo metu (pasitraukimas iš Irano branduolinio susitarimo – red.) mums pakenks, ypač dėl sukelto griaunamojo efekto kitiems susitarimams, greičiausiai su Šiaurės Korėja.“
Buvęs Baracko Obamos administracijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Tony Blinkenas, padėjęs sudaryti Irano branduolinį susitarimą, mano, kad D.Trumpo derybos su Šiaurės Korėja taps dar sudėtingesnės.
T.Blinkenas: „Pasitraukus iš susitarimo, kurio Iranas laikėsi, kodėl Kim Jong Unas turėtų tikėti bent vienu Trumpo žodžiu tada, kai jie iš tikrųjų pradės derėtis? Kodėl jis turėtų tikėti bet kuo, ką užrašome, jeigu esame pasiruošę visa tai sudraskyti?“
„Pasitraukus iš susitarimo, kurio Iranas laikėsi, kodėl Kim Jong Unas turėtų tikėti bent vienu Trumpo žodžiu tada, kai jie iš tikrųjų pradės derėtis? Kodėl jis turėtų tikėti bet kuo, ką užrašome ant popieriaus, jeigu esame pasiruošę tai sudraskyti?“ – CNN sakė T.Blinkenas.
„Sumenkindamas Irano susitarimą ir sakydamas, kad tai – šlamštas, jis turi pasiekti geresnį susitarimą, kad tai (savo sprendimą – red.) pateisintų, – sakė T.Blinkenas. – Ar jis sugebės įtikinti šiaurės korėjiečius išardyti kone visą branduolinę programą? Ar jis sugebės vykdyti atidžiausius patikrinimus režimo istorijoje taip, kaip padarė su Iranu? Tai nelabai tikėtina.“
Savo ruožtu profesorė S.Vakil mano, kad D.Trumpo sprendimas lemia transatlantinį susiskaldymą tuomet, kai bendradarbiavimas tarp Vašingtono ir sąjungininkių Europoje yra būtinas.
„Trumpo sprendimas nepalieka ES pakankamai erdvės manevruoti: tiek išsaugoti susitarimą, tiek pradėti naujas derybas“, – mano S.Vakil.
„Bet kuriuo atveju visiškas susitarimo žlugimas galiausiai sustiprins Kiniją ir Rusiją. Abi pasinaudos Vakarų paralyžiumi Vidurio Rytuose kurdamos stiprius ekonominius ir politinius ryšius ne tik su Iranu, kuris nebeturės kitos išeities, bet ir kaimynais, kurie jau žvelgia į Rytus“, – pridūrė ji.
