Ne, tai nėra rimta idėja, tačiau išrinktasis prezidentas vis „trolina“ Jungtinių Valstijų sąjungininkę dėl galimybės tapti nauja JAV valstija. Pirmadienį, Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau paskelbus, kad atsistatydins, D.Trumpas socialinėje žiniasklaidoje parašė, kad „daugelis žmonių Kanadoje LABAI NORI būti 51-ąja valstija“.
Kas būtų, jeigu būtų
Taigi „Politico“ nusprendė priimti D.Trumpo teiginius pažodžiui, bet ne rimtai – kokie būtų tiesioginiai politiniai Kanados tapimo Jungtinių Valstijų dalimi padariniai?
Leidinio analizė parodė, kad demokratams tai būtų labai naudinga, nes naujoji didžioji Kanados valstija būtų tarsi antroji Kalifornija – didžiulė mėlynoji valstija, kurioje būtų dešimtys vietų Atstovų Rūmuose ir kuri sukurtų didžiulę demokratų persvarą Rinkikų kolegijoje.
Kanada būtų tvirtai mėlyna, ir kalbama ne tik apie temperatūrą: hipotetinė priešrinkiminė apklausa parodė, kad kanadiečiai didžiąja dalimi palaiko Kamalą Harris, o ne D.Trumpą.
Užsitikrinus Kanadą, 2028 m. prezidento rinkimuose demokratams reikėtų laimėti tik dvi valstijas.
Senate yra lengviausia: Kanada gautų du senatorius, o atsižvelgiant į jos bendrą liberalią politiką, nėra abejonių, kad jie būtų demokratai. Tai šiek tiek sumažintų respublikonų persvarą dabartiniame Kongrese – Senate būtų 53 respublikonai ir 49 demokratai. Respublikonai galėtų sau leisti tik du perbėgimus į kitą pusę, kad išrinktasis viceprezidentas J.D.Vance'as galėtų sužlugdyti lygiąsias 51-51.
Atstovų rūmuose yra sudėtingiau ir įdomiau. Išlaikant 435 narių skaičių, perskirsčius rūmus, Kanada gautų 45 vietas. Tai būtų tik viena vieta mažiau nei Kalifornijoje, kuri turėtų 46 vietas.
Iš viso 31 valstija netektų vietų dėl Kanados. Kalifornija netektų šešių, Teksasas – keturių, Florida – trijų, Niujorkas, Ilinojus, Pensilvanija ir Šiaurės Karolina – po dvi, o dvi dešimtys – po vieną vietą.
Tai beveik neabejotinai padidintų demokratų skaičių Atstovų Rūmuose, tačiau dėl perskirstymo neįmanoma nustatyti, kiek tai padidintų jų skaičių. Mėlynoji valstija gali tapti raudonąja ir atvirkščiai, o kai kurios iš 45 Kanados apygardų būtų respublikoniškos. Agresyvus bet kurios partijos vykdomas apygardų formavimas gali gerokai pakeisti rezultatus.
Atstovų Rūmų vietų keitimas dėl Kanados taip pat reikštų reikšmingą Rinkikų kolegijos pokytį, kuris turėtų įtakos prezidento rinkimams.
Dabar mėlynosios valstijos turi 226 rinkikų balsus, raudonosios – 219, o septyniuose „mūšio laukuose“ – Mičigane, Viskonsine, Pensilvanijoje, Šiaurės Karolinoje, Džordžijoje, Nevadoje, Arizonoje – 93.
Turėdami 47 Kanados balsus (45 vietos Atstovų Rūmuose + 2 senatoriai), demokratai rinkimuose turėtų 253 vietas, respublikonai – 202, o dėl 85 vietų būtų kovojama.
Demokratų kandidatui reikėtų tik 18 rinkikų balsų, kad jis pasiektų 271 balsą ir užsitikrintų daugumą iš dabar 540 rinkėjų kolegijos balsų. Tam užtektų laimėti mažiausiai tik du mūšius svyruojančiose valstijose, o respublikonams reikėtų laimėti mažiausiai penkis.
Respublikonams tai labai nepalanki, bet ne neįveikiama aplinkybė. D.Trumpas vis tiek būtų laimėjęs, pastebi „Politico“.
Tačiau 2028 metais tikrai būtų įdomu, ypač kai Grenlandija taptų 52-ąja valstija, šmaikštauja leidinio apžvalgininkai.
