Antradienį D.Trumpas pareiškė, kad jei Šiaurės Korėja ir toliau kels grėsmę JAV, jai bus atsakyta "ugnimi ir įniršiu". Savo ruožtu Pchenjanas atskleidė detalius planus atakuoti Guamo salą, kurioje yra įsikūrusios keletas JAV karinių bazių.
Branduolinės atakos grėsmei augant, D.Trumpas, panašu, nė neketina švelninti retorikos. Ketvirtadienį paklaustas, ar grasinimas smogti "ugnimi ir įniršiu" nebuvo per griežtas, prezidentas atsakė, kad grasinimas "galbūt buvo nepakankamai griežtas".
Taip pat žurnalistai D.Trumpo klausė, ar jis planuoja pirmasis panaudoti branduolinį ginklą ir taip užkirsti kelią Šiaurės Korėjos branduoliniams pajėgumams.
„Nenoriu apie tai kalbėti. Pamatysime, kas nutiks“, – teigė D.Trumpas.
J.Mattisas: „Aš nebuvau išrinktas. Amerikos žmonės išrinko prezidentą, Retorika priklauso nuo prezidento.“
Administracijos pareigūnai, įskaitant gynybos sekretorių Jamesą Mattisą ir valstybės sekretorių Rexą Tillersoną, bandė sušvelninti įtampą. Tuo pačiu jie teigė, kad Pchenjanui įvykdžius ataką, Šiaurės Korėjos lauktų triuškinantis atsakas.
Gynybos sekretorius pabrėžė, kad D.Trumpas turi privilegiją vartoti tokią retoriką, kokia, jo manymu, yra tinkama.
„Aš nebuvau išrinktas. Amerikos žmonės išrinko prezidentą, – trečiadienį žurnalistams sakė J.Mattisas. – Retorika priklauso nuo prezidento.“
Bejėgiai pareigūnai
Dėl šios „ugnies ir įniršio“ kontroversijos kritikai ir vėl sudvejojo, ar tokiu temperamentu pasižymintis D.Trumpas turėtų kontroliuoti JAV branduolinį arsenalą.
Kampanijos metu D.Trumpas žadėjo, kad būdamas prezidentu „jis padarytų viską, kas jo galioje, jog JAV niekada nereikėtų demonstruoti branduolinės galios“.
Ketvirtadienį D.Trumpas pridūrė norįs „panaikinti branduolinius ginklus pasaulyje“, tačiau kol jų neatsisakys kitos šalys, „mes būsime galingiausia branduolinė tauta pasaulyje“.
2016-ųjų gruodį Kongreso tyrimų tarnyba paskelbė, kad JAV prezidentui nutarus panaudoti branduolinį ginklą, jam nereikia jo karinių patarėjų ar Kongreso pritarimo. Buvo teigiama, kad „nei kariuomenė, nei Kongresas negali pakeisti šio įsakymo“.
Buvęs branduolinės grėsmės stebėjimo pareigūnas Bruce'as Blairas paaiškino paprastą tokios taisyklės priežastį: sistema sukurta taip, kad JAV branduolinį ginklą galėtų panaudoti per kelias minutes. Jei JAV grėstų branduolinė ataka, prezidentas galėtų nedelsdamas atsakyti.
B.Blairas mano, kad nusprendęs pirmas panaudoti branduolį ginklą ir tokiu būdu užkirsti kelią Šiaurės Korėjos agresijai, D.Trumpas susitiktų su J.Mattisu, Baltųjų rūmų administracijos vadovu Johnu Kelly, patarėju nacionalinio saugumo klausimais generolu Herbertu Raymondu McMasteriu.
Vis dėlto neįmanoma nuspėti, kas įvyktų šiems pareigūnams bandant sulėtinti ar sustabdyti ginklo panaudojimo procesą.
Remiantis 1973-ųjų Karo įgaliojimų aktu, per pirmąsias 60 karo dienų prezidento įsakytiems kariniams veiksmams taip pat nereikia Kongreso pritarimo.
Remiantis 1973-ųjų Karo įgaliojimų aktu, per pirmąsias 60 karo dienų prezidento įsakytiems kariniams veiksmams taip pat nereikia Kongreso pritarimo.
Įstatymų kūrėjai Tedas Lieu ir Edwardas Markey bandė apriboti prezidento galias panaudoti branduolį ginklą. Jų teigimu, branduolinė galia turėtų būti pademonstruota tik tada, kai Kongresas paskelbia karą.
Vis dėlto jų pastangos nebuvo vaisingos. Ir, panašu, kad respublikonams Kongrese turint daugumą, toks įstatymas nebus priimtas.
Lauktų atsistatydinimas
Branduolinių reikalų ekspertas iš Midlberio tarptautinių studijų instituto Jeffrey Lewisas sakė negalintis vienareikšmiškai įvertinti tokio įstatymo pasiūlymo. Anot J.Lewiso, „tai būtų geriau nei yra dabar“.
Ekspertas teigė, kad D.Trumpas „vykdo vieno žmogaus kampaniją siekdamas užbaigti branduolinio ginklo panaudojimo atgrasymo politiką“.
Ši jau dešimtmečius gyvuojanti politika reiškia, kad JAV turi galingą branduolinių ginklų arsenalą tam, kad atgrasytų kitas šalis nuo branduolinių atakų.
Ši jau dešimtmečius gyvuojanti politika reiškia, kad JAV turi galingą branduolinių ginklų arsenalą tam, kad atgrasytų kitas šalis nuo branduolinių atakų.
J.Lewisas sako, kad būtų neatsakinga prezidentui suteikti branduolinio ginklo kontrolę, o tada sukurti sistemą, kuria remiantis jis to ginklo panaudoti negalėtų.
Ekspertas mano, kad verčiau reikėtų palikti nedidelį branduolinių ginklų kiekį, kuris atakos atveju galėtų būti staigiai panaudojamas.
Tuo tarpu konservatorius politologas Stevenas Haywardas spėja, kad jei D.Trumpo vyresnieji susivienytų bandydami užkirsti kelią branduoliniam smūgiui, jiems beliktų tik atsistatydinti.
Toks veiksmas galėtų paskatinti apkaltos procesus, tačiau neaišku, ar jie būtų vykdomi pakankamai greitai, kad sustabdytų prezidentą nuo branduolinio ginklo panaudojimo.
Teisės ir politikos mokslų profesorius iš Jeilio universiteto Bruce'as Ackermandas sakė, kad jam nerimą kelia civilinės kariuomenės kontrolės principas – kai visiška atsakomybė priimant strateginius sprendimus krenta ant politinių lyderių, o ne kariuomenės profesionalų pečių.
„Ypač kai kontrolę turintys civiliai lyderiai yra tokie nenuspėjami ir kovingi kaip prezidentas Trumpas", – sakė B.Ackermandas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Lotynų Amerikos tautos savo Konstitucijas kūrė remdamiesi amerikietiškąja. Šių šalių patirtis rodo, kad generolams atsisakius paklusti prezidentui, padariniai gali būti siaubingi.
