Apie tai, kad jam ir sutuoktinei Melaniai Trump nustatytas koronavirusas, prezidentas penktadienį pranešė tviteryje.
„Šiandien FLOTUS (M.Trump – red.) ir man patvirtinta koronaviruso infekcija. Tuojau pat pradedame karantino ir sveikimo procesus. Mes šitai ištversime kartu“, – rašė JAV prezidentas.
Debatai gali ir neįvykti
Marylando universiteto mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė rašo, kad antrieji debatai, numatyti spalio 15-ąją, gali nebeįvykti.
„Po pirmųjų debatų, kur netrūko nestruktūruotų apsižodžiavimų, moderatoriai skubiai ėmėsi peržiūrėti taisykles. Bet kitos dienos apklausos rodė, kad dauguma amerikiečių jau yra apsisprendę, už ką balsuos, ir kad debatai nebelabai daro įtaką. Taigi šis, pirmiausiai svarstomas Trumpo ligos aspektas, gal yra ne pats svarbiausias“, – feisbuke rašo ji.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus, politologo Lino Kojalos teigimu, sociologija ir istorija rodo, kad debatai nėra esminis faktorius amerikiečiams renkantis kandidatą
„Aišku, šie metai yra kitokie, debatai svarbesni todėl, kad žmonės turi mažiau galimybių pabendrauti su kandidatais įprastomis formomis“, – 15min teigė L.Kojala.
Anot E.Murauskaitės, sergantis D.Trumpas gali gauti daugiau simpatijų net ir pats nevykdydamas aktyvios kampanijos.
„Internetinių aktyvistų tarp jo rėmėjų nestinga. Taip pat nepasisakydamas radikaliai asmeniniuose susitikimuose jis mažiau trukdys sau rinkti nuosaikesnių respublikonų balsus“, – rašo mokslininkė.
L.Kojalos teigimu, užsikrėtimas koronavirusu apsunkins D.Trumpui rinkimų kampaniją.
„Jo dinamiškumas labiausiai išryškėdavo susitikimuose su rinkėjais. Tokie susitikimai vykdavo ir per pandemiją, nors kitokiomis aplinkybėmis nei įprastai. Liga jam gerokai sukliudys.
Tačiau ilgainiui, jei jis įveiks ligą, neabejotinai bandys parodyti, kad yra ne tik pasirengęs darbui, bet ir įveikia visus su tuo susijusius iššūkius. Bandys kreipti naratyvą ta linkme“, – 15min tikino L.Kojala.
Rinkimų legitimumo klausimas
Penktadienį D.Trumpo gydytojas Seanas Conley paskelbė, kad prezidentas jaučiasi gerai ir „planuoja likti namie Baltuosiuose rūmuose, kol sveiks“.
E.Murauskaitės teigimu, jei D.Trumpo sveikatos būklė imtų stipriai blogėti, „lyderystės legitimumo laukia tik dar didesnė vidaus krizė“.
„Jei rinkimai įvyks kaip planuota, Trumpo šalininkai gaus svaresnių argumentų ginčyti rezultatą – neva jis negalėjo tinkamai vykdyti kampanijos.
Jei susiklostytų ekstremalesni scenarijai ir viceprezidentui tektų perimti vadovavimą einamuoju laikotarpiu, respublikonai juo labiau protestuotų rinkimų vykimą ar jų rezultatus, nes per tokį trumpą laiką sunku parengti naują kandidatą. Jau nekalbant apie nerimo krizę šalyje“, – rašo ji.
L.Kojala atkreipė dėmesį, kad rinkimų kampanija yra baigiamojoje stadijoje, niekas nebesitiki, kad rinkimai galėtų neįvykti.
„Akivaizdu, kad balsavimas vyks, kandidatai turėjo daug progų pristatyti savo idėjas rinkėjams. COVID-19 bet kokiu atveju gali pakreipti situaciją viena ar kita linkme, tačiau abejonių dėl rinkimų legitimumo savaime nesąlygoja“, – 15min sakė politologas.
Pasak E.Murauskaitės, egzistuoja nemažai baimių, kad fiziškai eiti balsuoti yra nesaugu, dėl COVID-19 mažiau aktyvistų lanko rinkėjus asmeniškai.
„Tikėtinas mažas aktyvumas. Balsavimo paštu sistema taip pat iškilęs nepasitikėjimas; be to, tokių balsų nepavyktų suskaičiuoti per rinkimų naktį. Visa tai mažina bet kokio rezultato legitimumą visuomenės akyse.
Per pirmuosius debatus Trumpas vengė pasakyti, ar pripažins rinkimų rezultatus ir perleis valdžią, bei skatino įvairias dešiniųjų grupes mobilizuotis. Tai kursto įtampą jau dabar, nemažai amerikiečių baiminasi, kad lapkritį šalis gali nuslysti ne šiaip į protestų, bet į susirėmimų laikotarpį, kur nebeaišku, kas vadovauja. Kaip daugelis pastebi, JAV valstybės aparatas gan patvarus, ir nepaisant šios situacijos – ar rinkimų – baigties atlaikys. Bet visuomenės nuotaikos ir stabilumas – visai kas kita“, – feisbuke rašo E.Murauskaitė.
