Kipre viešintis D.Tuskas taip pat pasmerkė Turkiją dėl „neteisėto“ gręžimo žvalgant dujų išteklius netoli šios ES narės krantų.
Turkijos klausimas tikriausiai bus pagrindinis per pirmadienį Liuksemburge vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. Diplomatijos vadovai ketina svarstyti tiek karinę operaciją Sirijoje, tiek Ankaros tęsiamą kontroversišką gręžimą prie Kipro krantų.
„Turkija privalo suprasti, kad labiausiai esame susirūpinę, jog jų veiksmai gali atvesti prie naujos humanitarinės katastrofos, ir tai būtų nepriimtina“, – kalbėjo D.Tuskas.
„Taip pat niekada nesutiksime, kad pabėgėliais būtų naudojamasi kaip ginklu ir priemone mus šantažuoti. Štai kodėl vertinu prezidento Erdogano vakarykštį grasinimą kaip visiškai nederamą“, – pridūrė jis.
R.T.Erdoganas minėtą pareiškimą išsakė ketvirtadienį, didėjant Europos vyriausybių nepasitenkinimui dėl Ankaros surengto puolimo. Turkija anksčiau jau ne kartą buvo perspėjusi, kad ketina Sirijos šiaurės rytuose sukurti saugią zoną, kur galėtų perkelti dalį iš savo priimtų 3,6 mln. sirų pabėgėlių.
„Ei, ES, atsibuskite. Kartoju: jei mėginsite šmeižti mūsų operaciją vadindami ją invazija, mūsų užduotis bus paprasta – atversime duris ir pasiųsime pas jus 3,6 mln. migrantų“, – sakė R.T.Erdoganas, sakydamas kalbą šalies parlamente.
ES 2016 metais sudarė susitarimą su Turkija, kuriuo siekta pažaboti į Bendriją atvykstančių migrantų srautus. Šis susitarimas padėjo drastiškai sumažinti pabėgėlių skaičių. Mainais ES pažadėjo Ankarai 6 mlrd. eurų ir bevizes keliones Turkijos piliečiams.
Briuselis dažnai sulaukdavo Turkijos kritikos, kad delsiama pervesti numatytas lėšas ir nesiimama papildomų priemonių padėti spręsti pabėgėlių problemą.
D.Tuskas pasmerkė trečiadienį Turkijos pradėtą puolimą ir sakė, kad ši operacija „kelia didžiulį susirūpinimą ir turėtų liautis“.
„Karinė intervencija tik pablogins padėtį“, – pridūrė jis ir paaiškino, kad tokie veiksmai dar labiau paskatins nestabilumą regione, padidins civilių kančias ir privers juos persikelti kitur, taip pat apsunkins kovą su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).
„Beprecedentis eskalavimas“
D.Tuskas sakė atvykęs į Nikosiją pademonstruoti ES „visiško solidarumo“, Turkijai tęsiant gręžimo darbus vandenyse prie Kipro.
„ES Taryba griežtai smerkia šiuos neteisėtus veiksmus. Be to, Turkijai vykdant naujas gręžimo operacijas... dar kartą patvirtinu, kad ES vieningai jus palaiko“, – D.Tuskas pareiškė po susitikimo su Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu.
Jis paragino Ankarą nutraukti šiuos veiksmus, „ne vien keliančius pavojų pastarosioms pastangoms tęsti derybas dėl Kipro sprendinio, bet... taip pat pakerta gerus kaimyniškus santykius tarp visos ES ir Turkijos“.
Praeitą savaitę Nikosija apkaltino Turkiją, kad ji nepaiso bloko pozicijos ir siunčia dar vieną gręžimo laivą veikti Kipro vandenyse.
Pasak Kipro vyriausybės, akvatorija, kurioje dirba Turkijos laivas, pagal tarptautinę teisę yra aiškiai apibrėžta kaip Kipro teritoriniai vandenys.
„Šie veiksmai yra beprecedentis Turkijos neteisėto elgesio eskalavimas ir iki šiol rimčiausia provokacija“, – kalbėjo N.Anastasiadis.
„Negalime sėdėti rankas sudėję“, – pridūrė jis ir pareiškė, kad reikalingas „konkretesnis“ atsakas į Turkijos veiksmus.
ES yra paskelbusi kelis pareiškimus, smerkiančius Turkijos veiklą prie Bendrijos nario Kipro krantų.
Pirmadienį susitiksiantys ministrai toliau aptars galima sankcijas prieš asmenis, susijusius su šiuo gręžimu.
Nors Kipras ir Graikija spaudžia imtis šių priemonių, diplomatai sakė, jog kitų šalių pozicija atsargesnė, baiminantis, kad sankcijos gali dar labiau padidinti įtampą su Ankara.
Turkija yra nusistačiusi prieš Nikosijos planus žvalgyti energijos išteklių telkinius ir reikalauja balso teisės sprendžiant dėl angliavandenilių gavybos šiame regione.
Ankara taip pat reikalauja, kad Kipro turkams padalytoje saloje tektų dalis pajamų už išgaunamas gamtines dujas, bet argumentuoja, jog pirmiausiai reikia rasti sprendinį Kipro susiskaldymo problemai.
Kipras dėjo pastangas žvalgyti savo priekrantėje glūdinčius dujų telkinius, nors 2017 metais žlugo Jungtinių Tautų remtos derybos, turėjusios užbaigti dešimtmečius besitęsiantį salos padalijimą.
Turkija 1974 metais pasiuntė į Kiprą savo pajėgas, okupavusias salos šiaurinį trečdalį po perversmo, paremto Graikiją tuo metu valdžiusios chuntos. Turkų kariai Šiaurės Kipre laikomi iki šiol.
