Nesutarimai dėl 1943–1945 metų Voluinės žudynių sukėlė diplomatinių ginčų tarp Kyjivo ir Varšuvos, nors ši karštai palaiko Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija.
Trečiadienį Lenkijoje viešėjęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, paklaustas apie Voluinės ekshumacijas, pareiškė, kad kaimynės turėtų palikti „istoriją istorikams ir kartu kurti ateitį“.
Lenkijos premjeras penktadienį pareiškė, kad šias pastabas vertina „vienareikšmiškai neigiamai“.
„Tiesa, ekshumacija ir patikimas įvertinimas to, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metais ir iškart po jo, yra būtini“, – sakė D. Tuskas.
„Tai yra būtini elementai siekiant užmegzti gerus Lenkijos ir Ukrainos santykius“, – pridūrė jis.
1943–1945 metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nariai dabartiniame šiaurės vakariniame Ukrainos Voluinės regione nužudė, įvairiais vertinimais, iki 100 tūkst. lenkų.
Liepą Lenkijos vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) pareiškė, kad Ukraina negalės būti priimta į Europos Sąjungą, kol nebus išspręstas istorinis ginčas.
D. Tuskas, paklaustas apie šias pastabas, atsakė, kad Ukraina „taip pat turi suprasti, jog įstojimas į Europos Sąjungą taip pat reiškia įstojimą į standartų, susijusių su politine kultūra ir istorine kultūra, sritį“.
„Kol Ukrainos pusė nesilaikys šių standartų, Ukraina tikrai netaps Europos šeimos dalimi“, – pridūrė jis.
D. Tuskas taip pat sakė, kad Lenkija, nepaisant istorinių trinčių, išliks Ukrainos sąjungininke Kyjivui atremiant Rusijos invaziją.
„Darome viską, kad Ukraina nepralaimėtų šio karo (...) Tai negali pasikeisti ir nepasikeis“, – sakė jis.
