Tačiau nepaisant to, kad sekmadienio pergalė sustiprino D. Tusko pozicijas po pernai įvykusio sugrįžimo į valdžią, rezultatai taip pat atskleidė, kad jo persvara yra minimali.
D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) gavo 37,1 proc. balsų. Nuo 2015 iki 2023 metų valdžiusi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuriai vadovauja Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis), surinko 36,2 proc. balsų ir tai rodo, kad daug rinkėjų vis dar palaiko šios partijos konservatyvias pažiūras, nepaisydami korupcijos skandalų jos valdymo metais.
Du PiS kandidatai, buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) ir jo buvęs pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas), laimėjo EP mandatus, nors anksčiau buvo nuteisti už piktnaudžiavimą valdžia. Šių metų pradžioje jie buvo įkalinti už įgaliojimų viršijimą, bet su konservatoriais susijęs prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) jiems suteikė malonę.
Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kuri laikosi griežtos antiukrainietiškos pozicijos, pasiekė geriausią visų laikų rezultatą ir užėmė trečią vietą su 12,1 proc. balsų. Toks rezultatas rodo, kad Lenkijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, didėja parama nacionalistinėms, prieš bloką nusistačiusioms partijoms.
Mandatą EP gavęs „Konfederacijos“ kandidatas Grzegorzas Braunas (Gžegožas Braunas) yra prieštaringai vertinamas politikas. Labiausiai jis garsėja tuo, kad pernai gruodį Seime griebė gesintuvą ir priėjęs prie Chanukos menoros apipurškė jos žvakes.
D. Tuskas, kuris 2007–2014 metais ėjo Lenkijos premjero pareigas, o vėliau užėmė Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, gruodį grįžo į valdžią Varšuvoje, praėjusį rudenį visuotinius rinkimus laimėjus trijų partijų koalicijai. Tačiau tuose rinkimuose PiS vis tiek gavo daugiau balsų nei bet kuri kita partija.
Sekmadienį pirmą kartą per daugelį metų PiS negavo daugumos balsų.
Dviejų D. Tusko Pilietinės koalicijos partnerių – „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ – rezultatai buvo prasti.
