Praėjus vos trims mėnesiams po aksominės revoliucijos, V.Havelas JAV Kongrese kalbėjo apie savo šalies dėkingumą JAV – paminėjo šios šalies prezidento Woodrow Wilsono paramą Čekoslovakijos įkūrimui 1918 m., JAV aukas ir lyderystę dviejuose pasauliniuose karuose siekiant išsaugoti laisvę Europoje.
V.Havelas buvo įsitikinęs, kad politika, kurioje ekonominiai interesai iškeliami aukščiau esminių politinių vertybių, yra ne tik nemorali, bet ir savižudiška.
Be to, V.Havelas teigė, kad JAV įkūrėjų dokumentai „įkvepia mus būti piliečiais“. Buvęs Čekoslovakijos prezidentas ir intelektualas pabrėžė moralės svarbą politikoje ir ekonomikoje bei teigė, kad mūsų veiksmai privalo būti paremti atsakomybe prieš kai ką aukščiau negu šeima, šalis, įmonė ar sėkmė.
Moralinės atsakomybės jausmas V.Havelui buvo svarbus iki pat jo mirties 2011 m. Jis tapo vienu iš žymiausių žmogaus teisių advokatų visame pasaulyje. V.Havelas buvo įsitikinęs, kad politika, kurioje ekonominiai interesai iškeliami aukščiau esminių politinių vertybių, yra ne tik nemorali, bet ir savižudiška. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis šią mintį akcentavo kalbėdamas apie santykius su Rusija ir Kinija.
Panašu, kad dabartinė Čekijos vyriausybė labai atitolo nuo V.Havelo mokymo. NATO susitikime rugsėjį Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pradėjo ginčytis su Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu, kuomet pastarasis pareiškė, kad yra akivaizdu, jog Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Be to, M.Zemanas pasmerkė Michailą Chodorkovskį kaip „vagį“, kuomet buvęs Rusijos opozicijos lyderis atvyko į Prahą dalyvauti metinėje organizacijos „Forum 2000“ konferencijoje. Pastarąją organizaciją 1996 m. įkūrė V.Havelas.
„Jei yra kažkas, kas man nepatinka Putino režime, tai, kad į kalėjimą buvo pasodintas tik Chodorkovskis, o ne daugiau oligarchų“, – pareiškė Čekijos prezidentas.
Spalį viešėdamas Kinijoje M.Zemanas akcentavo augančias prekybos apimtis su šia Azijos šalimi bet visiškai ignoravo žmogaus teisių klausimus ir patikino Pekiną, kad jis pritaria Kinijos pozicijai dėl Tibeto ir Taivano.
Ekonominės naudos iškėlimas virš moralės įsitvirtinęs ir Čekijos užsienio reikalų ministerijoje. Štai vienas iš ministerijos atstovų Petras Drulkas neseniai pareiškė, kad V.Havelo požiūris į žmogaus teises buvo paremtas „klaidingu universalizmu“, kuris nori „primesti kitiems mūsų idėją apie tobulą visuomenę“.
Maža to, P.Drulekas kalbėdamas su Čekijos dienraščio „Lidove noviny“ žurnalistais, V.Havelą ir jo pasekėjus susiejo su JAV neokonservatoriais ir pridūrė, kad pirmojo pokumunistinės Čekoslovakijos prezidento politika buvo „neteisinga ir žalinga“.
Kaip teigia lenkų žurnalistas ir rašytojas Adamas Michnikas, J.Patocka tikėjo, kad čekai, nors ir maža Europos tauta, turi tiek „didžiąją istoriją“, tiek „mažąją istoriją“.
V.Havelo auklėtoju laikomas Čekijos filosofas Janas Patocka, kuriam jis skyrė vieną iš savo apybraižų „Bejėgių jėga“. Kaip teigia lenkų žurnalistas ir rašytojas Adamas Michnikas, J.Patocka tikėjo, kad čekai, nors ir maža Europos tauta, turi tiek „didžiąją istoriją“, tiek „mažąją istoriją“.
„Buvo nuostabu kai jie nepriklausomai ir kūrybingai sprendė visuotinės svarbos klausimus – pavyzdžiui, kuomet jie sudarė Europos Reformacijos avangardą ir išgrindė Vakarų krikščionybės kelią link pasaulietinės krikščionybės. Jų istorija buvo menka tuomet, kai čekai patogiai įsitaisydavo arba būdavo taip įtaisomi, ir atsidurdavo „provincialumo banalybėje“, – teigė A.Michnikas.
