Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad naujasis prezidentas sausį perims vadovavimą paliegusiai supervalstybei tuo metu, kai užsienyje rimtai abejojama dėl jos galios ribų, o JAV reitingai smarkiai nusmukę netgi tarp artimiausių Vašingtono draugų.
„Tiek šalyje, tiek užsienyje toliau bus abejojama dėl Amerikos moralinės lyderystės ir gebėjimo priimti sprendimus, nors Vašingtone ir pasirodys naujas lyderis“, – šiemet pranašavo Džordžtauno universiteto politologų darbo grupė.
Abu pagrindiniai varžovai lapkričio 4 dieną įvyksiančiuose rinkimuose – G.W.Busho kolega iš Respublikonų partijos Johnas McCainas ir demokratas Barackas Obama – jau pareiškė nebetęsiantys itin nepopuliarios dabartinio prezidento politikos ir pažadėjo nukreipti šalį nauju keliu.
JAV prezidentas George'as W.Bushas savo įpėdiniui paliks daugybę pasaulinio masto problemų – tarp jų karus Afganistane ir Irake, karingąjį Iraną ir pasaulinės finansų krizės talžomą JAV ekonomiką.
„Pagarba Jungtinėms Valstijoms bus atkurta tik dar kartą įrodžius kompetenciją“, – sakoma Džordžtauno mokslininkų studijoje apie JAV padėtį pasaulyje ir naujosios šalies administracijos laukiančius užsienio politikos iššūkius.
G.W.Bushas palieka visą kalną nebaigtų darbų. Jeigu nebus pasiekta menkai tikėtinų proveržių, kuriam nors iš jo įpėdinių teks išvesti JAV pajėgas iš Irako ir Afganistano, sustabdyti Irano ir Šiaurės Korėjos branduolines programas ir užtikrinti tvarią taiką Artimuosiuose Rytuose.
Be abejo, kitam JAV prezidentui taip pat teks spręsti smarkiai pašlijusios ekonomikos problemas. Šią savaitę Baltieji rūmai paskelbė numatantys smarkiai išaugsiant nedarbą, o kai kurie privačiojo sektoriaus analitikai perspėja, jog 2009 metais JAV biudžetas turės maždaug trilijono dolerių deficitą.
G.W.Bushas lapkričio 15 dieną Vašingtone surengs viršūnių susitikimą, kuriame bus svarstomi pasaulinė krizė, tačiau daugiausiai dėmesio bus skiriama finansų sistemos pertvarkymo reguliavimui, o aštriausias krizės problemas teks spręsti prezidento pamainai.
Naujajam prezidentui taip pat tikriausiai teks priimti nelengvus sprendimus dėl Irako. Naujausios JAV visuomenės apklausos rodo, kad optimizmas šiek tiek padidėjo Irake nuslūgus smurto bangai, tačiau dauguma šalies gyventojų pageidauja, kad Jungtinių Valstijų kariai kuo greičiau sugrįžtų namo.
G.W.Bushas pripažino, kad ekonomikos krizė gali sukelti pavojų vienam iš didžiausių jo pasiekimų – išplėstai ir patobulintai Afrikos humanitarinės pagalbos programai.
Be to, kol kas neaišku, ar JAV ir Irako derybininkai suspės iki pasirašyti ilgalaikės strateginės partnerystės sutartį, taip pat atskirą JAV pajėgų teises ir pareigas apibrėžiantį susitarimą iki gruodžio pabaigos, kai pasibaigs jų buvimą šalyje nustatantis Jungtinių Tautų mandatas.
JAV kariai Afganistano islamistų talibų vyriausybę nuvertė prieš septynerius metus, tačiau 2008 metais šioje šalyje vyko kruviniausios kovos, o G.W.Bushas ir jo pagrindiniai sąjungininkai pažadėjo sustiprinti ten dislokuotas JAV pajėgas.
G.W.Bushas tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, pasisakiusiu už nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimą, tačiau įstrigus Artimųjų Rytų taikos deryboms, kurias jis padėjo atgaivinti praeitais metais, proceso dalyviai akivaizdžiai laukia, kol bus prisaikdintas jo įpėdinis.
Naujajam prezidentui taip pat teks aiškintis santykius su tarptautiniam spaudimui nepasiduodančiu Iranu, neketinančiu atsisakyti savo branduolinės programos. Menkos pažangos pasiekta ir trapiose šešiašalėse derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ambicijų pažabojimo.
Jam teks spręsti, kuria linkme pakreipti karą su terorizmu, kurį G.W.Bushas paskelbė po 2001 metų rugsėjo 11 dienos atakų.
Baltieji rūmai teigia, jog priimti sprendimai padėjo išvengti naujų atakų, tačiau kritikai smerkė JAV įsteigtus slaptuosius kalėjimus, įtariamus kankinimus, Kubos Gvantanamo bazėje kalinamų asmenų teismų vilkinimą ir paramą žmogaus teisių pažeidimais garsėjančioms, tačiau JAV politiką remiančioms šalims.
Galvos sopulį taip pat kels labiausiai nuo šaltojo karo laikų pašliję Vašingtono santykiai su Maskva bei nesutarimai su Pakistanu dėl įtariamų JAV atakų prieš ekstremistus Afganistano pasienyje.
Tai, ką daugelis vadina galimomis katastrofomis, G.W.Bushas laiko bręstančia sėkme, su sąlyga, kad jo įpėdinis tęs dabartinio prezidento politiką. Baltieji rūmai taip pat tikina, kad 2008 spalį padėtis pasaulyje yra daug geresnė negu 2001 sausį, pirmosios G.W.Busho kadencijos pradžioje.
„Pastaruosius aštuonerius metus prezidentas Bushas darbavosi nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kovojo su ekstremizmu, skleidė laisvę ir kėlė žmones iš skurdo, kad mūsų vaikams pasaulis taptų geresnis ir saugesnis“, – sakė prezidento atstovas spaudai Gordonas Johndroe.
Dabartinis šalies vadovas mėgsta kartoti, kad JAV pajėgos išlaisvino milijonus žmonių Afganistane ir Irake, o jo padėjėjai akcentuoja pagerėjusius santykius su Brazilija, Kinija ir Indija, taip pat džiaugiasi su daugeliu Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių sudarytomis laisvosios prekybos sutartimis.
G.W.Bushas ne kartą yra pareiškęs, jog palieka savo įpėdiniui Teherano branduolinės programos problemos sprendimo „pagrindą“ – pradėtas JAV remiamas derybas, kuriose dalyvauja Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, nors šiam žingsniui jis anksčiau nepritarė.
Kalbėdamas apie Šiaurės Korėją, kuri G.W.Busho kadencijos metu pirmąkart išbandė savo branduolinį ginklą, prezidentas sakė, jog šešiašalės derybos, kuriose dalyvauja Kinija, Japonija, abi Korėjos, Rusija ir JAV, yra geresnis sprendimas negu jo pirmtako pasiūlytas dvišalis procesas.
Antradienį G.W.Bushas pripažino, kad ekonomikos krizė gali sukelti pavojų vienam iš didžiausių jo pasiekimų – išplėstai ir patobulintai Afrikos humanitarinės pagalbos programai. Prezidentas perspėjo savo įpėdinį, kad šiam projektui skiriamų lėšų apkarpymas būtų „rimta klaida“.
Pasak prezidento padėjėjų, Baltieji rūmai rengia viešųjų ryšių akciją, turinčią pašviesinti apsiblaususį G.W.Busho įvaizdį. Toks žingsnis būtų labai nutolęs nuo JAV lyderio kadaise išsakyto pašaipaus požiūrio į istorijos teismą: „Tada aš jau būsiu miręs“.
