Dalai Lama, kuris šiame judėjime atlieka labiau dvasinio lyderio vaidmenį, sakė, jog kitą savaitę, kai susirinks tremtyje veikiantis Tibeto parlamentas, jis sieks, kad būtų priimtos pataisos, leisiančios jam atsistatydinti iš politinio posto.
„Mano troškimas perduoti įgaliojimus neturi nieko bendra su noru nusiimti atsakomybės naštą“, – sakė Dalai Lama, kalbėdamas Indijos šiauriniame Dharamsalos mieste, kur įsikūrusi tremtyje veikianti Tibeto vyriausybė.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai pasitarnaus tibetiečiams. Taip elgiuosi ne todėl, kad būčiau nusivylęs“, – pridūrė jis.
Dalai Lamai tebuvo penkiolika, kai jis 1950 metais, kinų kariams įžengus į Tibetą, buvo paskirtas „valstybės vadovu“. 1959 metais po nesėkmingo sukilimo prieš kinų valdymą jis paliko savo gimtinę.
75 metų Nobelio taikos premijos laureatas jau seniai kalba apie ketinimus atsisakyti iš esmės formalaus politinio posto. Tačiau jis išsaugos kur kas reikšmingesnį tibetiečių judėjimo dvasinio vadovo vaidmenį.
„Dar septintajame dešimtmetyje ne kartą pabrėžiau, kad tibetiečiams reikia lyderio – Tibeto žmonių laisvai išrinkto lyderio, kuriam galėčiau perduoti valdžią“, – sakė Dalai Lama.
„Dabar išties atėjo laikas tai įgyvendinti“, – pabrėžė jis.
Kinija savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad Dalai Lama „mulkina“ pasaulį. „Pastaraisiais metais jis dažnai kalbėjo apie atsistatydinimą. Manau, tai yra jo triukai, skirti apmulkinti tarptautinę bendriją“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Jiang Yu.
„Vyriausybė tremtyje yra netesėta politinė organizacija, kurios nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė“, – pridūrė ji.
