Mianmaro faktinei lyderei, kuri, kaip ir Dalai Lama, yra pelniusi Nobelio taikos premiją, Tibeto dvasinis vadovas parašė rugpjūtį Mianmaro Rachinų valstijoje kilus naujai smurto bangai.
Jis ją paragino „bendrauti su visomis visuomenės grupėmis“ ir tokiu būdu pamėginti išspręsti krizę Rachinų valstijoje, kur dešimtmečius persekiojami islamą išpažįstančios etninės rohinjų mažumos atstovai. Jų Mianmaro vyriausybė dažniausiai nepripažįsta savo piliečiais.
„Man pateikiami klausimai rodo, kad daugeliui žmonių sunku susitaikyti su tuo, kas, regis, vyksta su musulmonais Mianmare, turinčiame budistinės šalies reputaciją“, – rašė Dalai Lama laiške, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
„Kreipiuosi į jus ir kitus jūsų lyderius ragindamas bendrauti su visomis visuomenės grupėmis ir pamėginti taikiai atkurti draugiškus santykius tarp gyventojų“, – rašė jis.
Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių Mianmare klausimais teigimu, naujausias smurto protrūkis jau pareikalavo per 1 000 žmonių, daugiausia – rohinjų, gyvybių.
Ginti rohinjus Aung San Suu Kyi paragino ir kiti Nobelio taikos premijos laureatai, įskaitant Malalą Yousafzai bei arkivyskupą Desmondą Tutu.
„Jei politinė jūsų iškilimo į aukščiausią Mianmaro postą kaina yra jūsų tyla, tai ta kaina išties yra pernelyg didelė“, – pareiškė arkivyskupas, kovos su apartheidu Pietų Afrikos Respublikoje legenda.
Padėtis Mianmare yra „vadovėlinis etninio valymo pavyzdys“, pirmadienį taip pat pareiškė JT.
JT žmogaus teisių vadovas Zeidas bin Ra'adas al Husseinas apkaltino Mianmarą vykdant „sisteminius išpuolius“ prieš rohinjus ir perspėjo, kad ten, regis, vyksta „etninis valymas“.
„Kadangi Mianmaras atsisako įsileisti žmogaus teisių tyrėjus, neįmanoma tiksliai įvertinti dabartinės padėties, tačiau atrodo, kad padėtis yra vadovėlinis etninio valymo pavyzdys“, – sakė jis JT Žmogaus teisių tarybai.
Budistų nacionalistai, vadovaujami aršiai nusiteikusių vienuolių, dalyvauja islamofobiškose akcijose, kuriomis kurstoma išvaryti rohinjus iš šalies.
Jangonas nesutinka pripažinti rohinjų, kurių yra daugiau nei milijonas, viena iš šalies etninių mažumų.
Vietos valdžia linkusi juos vadinti nelegaliais imigrantais „bengalais“ ir nenori suteikti jiems pilietybės, nors Mianmare dešimtmečius gyveno ištisos šių žmonių kartos.
Budistų nacionalistai, vadovaujami aršiai nusiteikusių vienuolių, dalyvauja islamofobiškose akcijose, kuriomis kurstoma išvaryti rohinjus iš šalies.
Dalai Lama sakė anksčiau kalbėjęsis su Mianmaro faktine lydere apie religinę įtampą jos šalyje ir ragino ją pažaboti smurtą.
„Kaip toks pat budistas ir Nobelio premijos laureatas dar kartą kreipiuosi į jus ir jūsų kolegas, ragindamas rasti tvarų ir humanišką šios kamuojančios problemos sprendimą“, – rašė jis.
