Po pusvalandžio šią žinią „Twitter“ pakartojo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Netrukus prie jų prisijungė ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pareiškęs: „Susitariau dėl specialaus Jungtinės Karalystės statuso Europos Sąjungoje.“
„Susitarimas #UKinEU pasiektas. Drama baigta,“, – skambėjo D.Grybauskaitės pareiškimas anglų kalba socialiniame tinkle „Twitter“. Jis paviešintas praėjus daugiau kaip 30 valandų nuo derybų pradžios.
ES viršūnių susitikime daugiausia diskusijų kėlė britų siekis apriboti išmokams imigrantams iš kitų ES šalių ir įgyti svaresnį balsą klausimais, kuriuos paprastai sprendžia euro zonos šalys.
Britų vyriausybė anksčiau žadėjo, kad pasiekus sutarimą dėl reformų, referendumas gali įvykti birželio mėnesį.
ES viršūnių susitikime pasiektas sutarimas D.Cameronui atveria kelią pradėti kampaniją už tolesnę narystę ES per referendumą, kuris gali įvykti birželio 23 dieną.
Britų vyriausybės nariai susitarimą turėtų aptarti šeštadienį.
Paskutinės apklausos rodė, kad narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos Britanijoje yra apylygės.
Europos Sąjungos piliečiai nebus diskriminuojami
„Po ilgos derybų dramos turime rezultatą – pasiektas susitarimas, kuris sustiprins ES konkurencingumą, sumažins biurokratinę naštą verslui ir užtikrins, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių piliečiai nebūtų diskriminuojami. Dabar Jungtinės Karalystės ateitis ES – šios šalies žmonių rankose“, – cituojama D.Grybauskaitė prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Bus kuriama „raudonos kortelės“ sistema, kuri leis 55 proc. ES šalių parlamentų sustabdyti teisės aktų svarstymą ES Taryboje, jei šie aktai galėtų būti veiksmingiau įgyvendinti nacionaliniame lygmenyje.
Lietuvai pavyko užtikrinti, jog socialinių išmokų ribojimai dirbantiesiems Jungtinėje Karalystėje bus taikomi tik naujai atvykusiems į šalį ir šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių nepalies. Ribojimai bus taikomi konkrečiam ir baigtiniam laikotarpiui bei palaipsniui mažės. Jie galės būti įvesti tik išskirtiniais atvejais, pateikus pagrįstus įrodymus, jog didėjantis ES piliečių srautas turi ženklų neigiamą poveikį šalies socialinei sistemai.
Europos šalių vadovai taip pat suteikė papildomų garantijų ne euro zonos šalims, jog į jų nuomonę bus atsižvelgta svarstant su euro ateitimi susijusius klausimus. Tačiau didesnis ne euro zonos šalių įsitraukimas nesukurs veto teisės blokuoti euro zonai svarbių sprendimų priėmimą.
Šalių lyderiai susitarė stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ES teisėkūroje. Bus kuriama „raudonos kortelės“ sistema, kuri leis 55 proc. ES šalių parlamentų sustabdyti teisės aktų svarstymą ES Taryboje, jei šie aktai galėtų būti veiksmingiau įgyvendinti nacionaliniame lygmenyje.
Siekiant sustiprinti ES konkurencingumą bus mažinama biurokratinė našta smulkiam bei vidutiniam verslui, ir skatinama prekyba su trečiosiomis šalimis.
Europos Vadovų Tarybos pasiektas susitarimas dėl reformų įsigalios tik Jungtinės Karalystės žmonėms priėmus sprendimą likti ES sudėtyje.