Suskaičiavus daugiau kaip 96 proc. biuletenių, proeuropietiška PSD pirmauja su 23,5 proc. balsų.
Tačiau visos kraštutinių dešiniųjų partijos kartu sudėjus surinko daugiau nei 30 proc. rinkėjų palaikymo. Tai 10 proc. daugiau, palyginus su 2020 metų visuotinių rinkimų rezultatais.
Rumunijos parlamento rinkimai vyko praėjus savaitei po to, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku) netikėtai aplenkė ministrą pirmininką Marcelį Ciolacu (Marčelį Čolaku) ir išstumdamas jį iš rinkimų kovos pateko į antrą prezidento rinkimų ratą. Šis turėtų vykti gruodžio 8 dieną.
Netikėta kraštutinių dešiniųjų sėkmė rinkimuose sukėlė susirūpinimą Vakaruose dėl Rumunijos užsienio politikos krypties.
Politologas Cristianas Pirvulescu (Kristianas Pirvulesku) pažymėjo, jog rinkimai pateikė „aiškių“ atsakymų.
„Tai iš tiesų nepaprastai susiskaldęs parlamentas, keliantis daug pavojų“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Pasak politologo, sekmadienio rinkimų rezultatai gali apsunkinti derybas dėl vyriausybės sudarymo.
„Tai svarbus signalas, kurį rumunai pasiuntė politinei klasei“, – sakė socialdemokratas ministras pirmininkas M. Ciolacu.
Premjeras patikino, kad ir toliau ves šalį europiniu keliu, tačiau pabrėžė, kad svarbu išsaugoti šalies tapatybę ir vertybes.
Sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius ir siekė daugiau kaip 52 procentus.
