COVID-19 pandemija uždarė Europos ekonomikas ir milijonus žmonių iš viso žemyno įkalino namuose. Tačiau Švedijoje mokyklos, sporto klubai ir parduotuvės lieka atviros, barai bei restoranai dirba toliau, po visą šalį vežioja viešasis transportas.
Tiesa, Švedijoje neleidžiama rengti renginių, kuriuose dalyvauja daugiau nei 50 žmonių, vyresniems nei 70 metų ar sergantiems žmonėms rekomenduojama vengti socialinio kontakto, restoranuose ir baruose užsakymai priimami tik tų, kurie sėdi prie staliukų, rašo „The Guardian“.
Premjeras Stefanas Lovfenas paragino švedus „elgtis kaip suaugusius“, neskleisti „panikos ar gandų“.
Tačiau mokslo ir medikų bendruomenė nėra rami. Praeitą savaitę 2 000 gydytojų, mokslininkų ir profesorių, įskaitant Nobelio fondo pirmininką Carlą-Henriką Heldiną, pasirašė peticiją, kuria raginama įvesti griežtesnes pandemijos suvaldymo priemones.
„Mes atliekame nepakankamai testų, nepakankamai sekame, nepakankamai izoliuojame – leidžiame virusui plisti laisvai. Jie veda mus į katastrofą“, – „The Guardian“ sakė profesorė Cecialia Soberberg-Naucler iš Karolinskos instituto, tyrinėjanti virusų imunologiją.
Švedai valdžia pasitiki
Panašu, kad gyventojai vyriausybės priemonėmis, skirtomis suvaldyti pandemiją, pasitiki.
„Tikiu, kad su vyriausybe dirbantys gydytojai žino, ką daro, manau, kad esame pasiruošę tiek, kiek galime būtų pasiruošę. Žiniasklaidos kuriama isterija yra kur kas pavojingesnė nei pats virusas“, – „The Guardian“ sakė 50 metų Roertas Anderssonas iš Stokholmo.
30 metų Simonas Strandas sutinka: „Nėra priežastis manyti, kad valdžia nekreipia dėmesio.“
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis, vadovaujantis vyriausybės pastangoms suvaldyti krizę, pasisako už švelninimo (angl. mitigation) strategiją: leisti virusui lėtai plisti neperkraunant sveikatos apsaugos sistemos, tačiau ir be drakoniškų ribojimų įvedimo. A.Tegnellis griežtai ragina strategijos nevadinti „kolektyvinio imuniteto“ įgijimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Epidemiologas: kodėl kolektyvinis imunitetas nuo COVID-19 pandemijos – nesąmonė?
Mokslininkai nesutaria
Pirmadienį Švedijoje buvo nustatyti 4 028 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, 146 užsikrėtusieji mirė.
„Taip, padaugėjo atveju, tačiau kol kas tai netraumuoja. Žinoma, žengiame į epidemijos fazę, kai per kelias ateinančias savaites matysime daug daugiau atvejų, daugiau žmonių bus intensyvios terapijos skyriuose, tačiau taip yra bet kurioje kitoje šalyje – niekur nepavyko ženkliai sumažinti viruso plitimo“, – kalbėjo A.Tegnellis.
Švedijos kaimynės Danija, Suomija ir Norvegija pritaikė „užrakinimo“ strategiją – uždarė mokyklas, darbovietes ir sienas. Tiesa, antradienį Danijos premjerė Mette Frederiksen paskelbė, kad jei ateinančias dvi savaites skaičiai „bus stabilūs“, po Velykų bus pamažu grįžtama į normalų gyvenimą.
„Tokio būdo problema yra ta, kad išsekini sistemą. Negali laikytis karantino kelis mėnesius, tai – neįmanoma“, – sakė A.Tegnellis.
Savo ruožtu C.Soberberg-Naucler vyriausybės veiksmus vertina griežtai.
„Vyriausybė mano, kad gali tai sustabdyti, todėl nusprendė leisti žmonėms mirti. Jie nenori klausyti jiems pateikiamų mokslinių duomenų. Jie aklai pasitiki Visuomenės sveikatos agentūra, o jos turimi duomenys yra silpni, net gėdingi“, – „The Guardian“ sakė C.Soberberg-Naucler.
Profesorė prognozavo, kad Stokholme greitai ims trūkti intensyvios terapijos lovų. „Visa tai – labai pavojinga“, – sakė ji.
A.Tegnellis atremia tokią kritiką.
„Nėra jokių įrodymų, kad šioje stadijoje darant daugiau situacija pasikeistų. Kur kas geriau įvesti griežtas priemones labai speficiniais intervalais ir leisti joms veikti kiek įmanoma trumpesnį laiką“ , – sakė jis.
Pasak S.Tegnellio, krizė Švedijoje kontroliuojama.
„Tikime, kad svarbiausios priemonės jau taikomos. Žinoma, gali prireikti daryti daugiau dalykų, tačiau dar ne dabar“, – pridūrė Švedijos vyriausiasis epidemiologas.
Krizės komunikacijos profesorius Geteborgo universitete Orla Vigso įvardijo visuomenės sprendžiamą dilemą: „Žmonės ima klausinėti: ar kiti kvaili ir paranojiški? Ar Švedija elgiasi neteisingai?“
