Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dalyje pasaulio – ekstremalūs šalčiai: kodėl taip šalta, nors planeta šyla?

Nors pasaulis muša vieną karščio rekordą po kito ir artėja prie kritinės atšilimo ribos, žiaurios mirtino šalčio bangos vis dar gali atkeliauti staiga ir stipriai, atnešdamos ledinį orą ir gilų sniegą. Tokios oro sąlygos ne tik pridaro daug nepatogumų, bet dar labiau pakursto tuos, kurie neigia, kad klimato krizė yra reali.
Žiema Niujorko valstijoje
Žiema Niujorko valstijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad klimato kaita, tiksliau, spartus Arkties atšilimas, iš tikrųjų gali padidinti tikimybę, kad šaltas poliarinis oras nuplauks į pietus, rašo CNN.

Šį savaitgalį daug gyventojų turinčioje JAV šiaurės rytų dalyje galima išvysti pavyzdį, kaip ilgalaikę atšilimo tendenciją nutraukia didžiulis, rekordiškai šaltas oras.

Praėjęs mėnuo šiame regione įsimins kaip žiema, kurios nebuvo – beveik visuose šiaurės rytų miestuose sausio mėnuo buvo šilčiausias per visą istoriją. Tai buvo pirmasis mėnuo Niujorke, kai temperatūra kiekvieną dieną buvo aukštesnė už vidutinę, ir pirmas kartas, kai mėnuo baigėsi be išmatuojamų sniego kritulių mieste.

Tačiau šį savaitgalį orų švytuoklė stipriai pasisuks į kitą kraštutinumą, kai rekordinė šiluma taps rekordiniu šalčiu. Tikimasi, kad šeštadienį vėjo atšalimas nukris iki milijonams žmonių pavojingo lygio – minus 34 laipsnių Celsijaus.

Taigi, kas vyksta?

Ekstremalus šaltis

Nors žiemos apskritai tampa vis šiltesnės ir šilti rekordai lenkia šaltus, šis sausis atnešė žiaurų šaltį gilyn į kai kurias Azijos dalis.

Šiaurės Kinijoje esančiame Mohe mieste temperatūra nukrito iki minus 53 laipsnių Celsijaus – žemiausios kada nors šalyje užfiksuotos temperatūros.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Žiema Kinijoje
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Žiema Kinijoje

Nuožmus šaltis ir rekordiškai gausus sniegas Japonijoje nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes per šalčius, kuriuos šalies vyriausybės vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno pavadino „kartą per dešimtmetį pasitaikančiomis šaltomis dienomis“.

Keliose Pietų Korėjos vietose taip pat buvo užfiksuoti žemos temperatūros rekordai.

„Šaltas oras iš Šiaurės ašigalio, keliavęs per Rusiją ir Kiniją, tiesiogiai pasiekė Pietų Korėją“, CNN sakė Korėjos meteorologijos administracijos atstovas Woo Jin-kyu.

Daugiau kaip 150 žmonių žuvo Afganistane, kai temperatūra pasiekė minus 28 laipsnius Celsijaus, o tai buvo viena atšiauriausių žiemų šioje šalyje.

Šalčiausiame pasaulio mieste Jakutske, esančiame Rytų Sibire, temperatūra pasiekė minus 62,7 laipsnio Celsijaus – žemiausią temperatūrą per daugiau nei du dešimtmečius, kaip teigia meteorologai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Žiema Kanadoje
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Žiema Kanadoje

Ekstremalūs žiemos orai dabar persikėlė į JAV, nes pavojingai šaltas arktinis oras veržiasi į pietus, užplūsta daugelį šalies rajonų ir greitai atsikrato švelnaus sausio.

Kas paaiškina šaltį?

Mūsų orai glaudžiai susiję su reaktyvine srove – banguota greitai judančio oro upe aukštai atmosferoje, maždaug tokiame lygyje, kuriame skraido lėktuvai.

Kai reaktyvinė srovė pasisuka į pietus, šaltas arktinis oras kartu su ja gali nublokšti į vidutines platumas – Žemės dalį, kurioje Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje gyvena daugiausia žmonių.

Būtent taip sausio mėnesį nutiko Azijoje, CNN sakė Masačusetso technologijos instituto klimatologas, Atmosferos ir aplinkos tyrimų departamento sezoninių prognozių direktorius Judah Cohenas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šalti orai Pietų Korėjoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šalti orai Pietų Korėjoje

Kai reaktyvinė srovė pasitrauks į šiaurę, šiltas oras taip pat plūstelės toliau į šiaurę. Sausio mėnesį dėl didelio aukšto slėgio svyravimo virš Europos buvo užfiksuota rekordiškai šilta žiemos temperatūra ir kai kuriuose kalnuose neliko sniego.

Taip pat reikia atsižvelgti į dar vieną veiksnį – poliarinis sūkurį.

Tai stiprių vėjų juosta, supanti itin šaltą arktinį orą, kuris yra labai aukštai stratosferoje – aukščiau už reaktyvinės srovės lygį – aplink Šiaurės ašigalį.

Poliarinis sūkurys yra tarsi besisukanti viršūnė, sakė J.Cohenas. Įprastinės būsenos jis sukasi labai greitai, išlaikydamas šaltą orą arti centro, tarsi ledo čiuožėjas, kuris greitai sukasi vietoje, rankas susikibęs ant krūtinės.

Tačiau retkarčiais jis sutrinka. Tarsi čiuožėjas atsitrenkia į ledo įtrūkimą ir nuskrieja nuo kurso, mosuodamas rankomis. Poliarinis sūkurys svyruoja, išsitempia ir išsikraipo, išsklaido šaltą orą ir daro įtaką reaktyvinės srovės trajektorijai.

2021 m. Teksasą užklupusį niokojantį šaltį, dėl kurio didelėje valstijos dalyje nutrūko elektros energijos tiekimas ir žuvo daugiau kaip 240 žmonių, sukėlė vienas iš tokių tempimo reiškinių, kaip ir istorinį šaltį, užklupusį JAV gruodžio pabaigoje.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad nedideli poliarinio sūkurio sutrikimai gali padėti paaiškinti pastaruoju metu Azijoje vyravusį ekstremalų šaltį.

Kaip su tuo susijusi klimato kaita?

Teorijos centre yra Arktis, kuri dėl šilumą sulaikančios iškastinio kuro deginimo taršos šyla iki keturių kartų greičiau nei likusi pasaulio dalis.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl šio atšilimo keičiasi reaktyvinė srovė ir poliarinis sūkurys, todėl dažniau pasitaiko ekstremalių žiemos reiškinių.

„Scanpix“/AP nuotr./Snygis Pietų Korėjoje
„Scanpix“/AP nuotr./Snygis Pietų Korėjoje

Ši idėja tapo aktuali po to, kai 2012 m. buvo paskelbtas tyrimas, kurio bendraautorė buvo Vudvelo klimato tyrimų centro Masačusetse vyresnioji mokslininkė Jennifer Francis. Jame teigiama, kad dėl Arkties atšilimo mažėja skirtumas tarp šaltų temperatūrų šiaurėje ir šiltų temperatūrų pietuose, todėl silpnėja ir silpnėja reaktyvinė srovė, kuri labai šaltą orą stumia į pietus.

J.Francis straipsnis paskatino diskusijas, o per dešimtmetį šią teoriją išnagrinėjo daug daugiau mokslininkų.

Viename iš žymiausių darbų, kurio bendraautorius 2021 m. buvo J.Cohenas, teigiama, kad buvo rastos aiškios sąsajos tarp Arkties atšilimo ir poliarinio sūkurio sutrikimų.

J.Cohenas teigia, kad ypač spartus Arkties srities į šiaurę nuo vakarų Rusijos įšilimas kartu su padidėjusiu sniego kiekiu Sibire sustiprina reaktyvinės srovės banguotumą ir stumia energiją aukštyn. Tai išmuša poliarinį sūkurį iš kurso, dėl to išsilieja labai šaltas oras.

„Scanpix“/AP nuotr./Snygis Pietų Korėjoje
„Scanpix“/AP nuotr./Snygis Pietų Korėjoje

Straipsnyje Arkties atšilimas siejamas su ekstremaliais žiemos orais kai kuriose Azijos ir Šiaurės Amerikos dalyse, įskaitant užsitęsusią šalčio bangą Teksase 2021 m.

„Mes neteigiame, kad žiemos apskritai tampa šaltesnės“, – sakė J.Cohenas.

Pasaulis sumuša daug daugiau šilumos rekordų nei šalčio rekordų.

Tačiau mintis, kad klimato kaita reikš mažesnius ekstremalių temperatūrų svyravimus, yra „pernelyg supaprastinta“, sakė jis.

„Toliau išmesdami šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą ir storindami Žemę gaubiančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų antklodę, matysime daugiau įvairiausių ekstremalių reiškinių, įskaitant ir šiuos šalčio laikotarpius“, – CNN sakė J.Francis.

Ar mokslininkai vieningi?

Tai labai sudėtinga tyrimų sritis, o kiti mokslininkai yra kur kas atsargesni.

Kaip CNN sakė Ekseterio universiteto klimato mokslų profesorius Jamesas Screenas, šaltos žiemos JAV ir Azijoje sutapo su šiltomis žiemomis Arktyje. „Mums tenka susidurti su iššūkiu – nustatyti priežastis ir pasekmes.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Snygis Pietų Korėjoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Snygis Pietų Korėjoje

J.Screenas yra vienas iš tyrimo, kuriame, pasitelkus klimato modelius, buvo prognozuojama, kas nutiks, kai Arkties jūros ledas dar labiau sumažės, autorių. Nustatyta, kad jūros ledo mažėjimas turi tik labai nedidelį poveikį reaktyvinei srovei, o poliariniam sūkuriui nėra jokių realių poveikio požymių.

Nors tyrimas parodė šiltesnes žiemas Arktyje ir šalčio protrūkius toliau į pietus, J.Screenas teigė, kad tai galima „paaiškinti įprastu orų nepastovumu“.

Kitaip tariant, net jei žiemos bus šiltesnės, vis tiek pasitaikys ekstremalių šalčio reiškinių, nes žiemos tiesiog tokios.

Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriais kritikuojami tyrimai, kuriuose Arkties pokyčiai siejami su atšiauriais žiemos orais, yra tas, kad jie grindžiami istoriniais duomenimis.

„Jei daugiau žvelgtume į klimato modelių duomenis, tokių sąsajų nematytume arba jos būtų labai silpnos“, – CNN sakė Amsterdamo Vrije universiteto klimato profesorius Dimas Coumou.

Mokslininkai sutaria, kad reikia toliau tirti šiuos itin šaltus laikotarpius.

„Kol kas dar tikrai neturime pakankamai tyrimų, – CNN sakė Šveicarijos Ciuricho ETH klimato profesorė Daniela Domeisen. – Galiausiai rasime sprendimą ir iš tikrųjų suprasime mechanizmą, bet aš tiesiog manau, kad mes dar to nepasiekėme.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?