Leidinys teigia, kad iki rugsėjo pradžios okupuotose teritorijose ir norinčių balsuoti Rusijos parlamento rinkimuose internetu yra maždaug 100 tūkstančių. Todėl rudens pradžioje imta mobilizuoti tuos, kurie balsuoti nuotoliniu būdu negalės, pavyzdžiui, dėl to, kad nemoka naudotis internetu.
Šie žmonės bus vežami į Rusijos teritoriją balsuoti tradiciniu būdu. Dėl to atidaryta 15 rinkimų apylinkių Rostovo srityje.
Veš balsuoti į Rusiją
Rusijos Centrinės rinkimų komisijos sprendime yra kalbama tik apie tai, kad Ukrainos okupuotų teritorijų gyventojai, turintys rusiškus pasus, galės rinkimuose dalyvauti tik internetu, nes dauguma jų neturi Rusijos teritorijoje deklaruotos gyvenamosios vietos.
Vis dėlto realiai planuojama tokius asmenis pristatyti į Rostovo srityje įrengtas rinkimų apylinkes. Žmonės bus vežami pagal darbo vietose sudarytus sąrašus. Iki Rusijos pasienio jie keliaus autobusais. Iš ten pėstute jie turės keliauti per šešis pasienio punktus į Rusijos teritoriją, kur galiausiai jų vėl lauks autobusai, nugabensiantys į balsavimo vietas.
Balsavimo vietose, be kita ko, žadama įrengti priekybvietes, kur galima bus nebrangiai įsigyti įvairių produktų.
Balsavimas organizuojamas tris dienas – nuo rugsėjo 17 iki 19 d. be jokių sąrašų rinkimų apylinkėse. Atvykusiems iš okupuotų teritorijų užteks pateikti tik Rusijos išduotą pasą.
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pasmerkė Rusijos sprendimą leisti okupuotų Donecko ir Luhansko gyventojams balsuoti rikimuose į Valstybinę Dūmą.
„Tokie Rusijos veiksmai kartu su sprendimu rengti rinkimus į Valstybinę Dūmą okupuotame Kryme bei Sevastopolio mieste yra šiurkštus tarptautinių įstatymų, Ukrainos įstatymų ir Konstitucijos pažeidimas. Rinkimų organizavimas ir skatinimas juose dalyvauti vietos gyventojus, kuriems priverstinai buvo suteikta Rusijos pilietybė, gali kelti abejonių šių rinkimų legitimumu“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Ukraina taip pat paragino tarptautinę bendruomenę nepripažinti Rusijos parlamento rinkimų rezultatų.
Kaip vyko rinkiminė kampanija?
Kad galėtų dalyvauti Rusijos parlamento rinkimuose nuotoliniu būdu, Ukrainos okupuotų teritorijų gyventojai turi gauti individualų asmens draudimo sąskaitos numerį.
Būtent apie kuo spartesnį tokio numerio įsigijimą apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas prabilo dar šių metų pradžioje, kai apie dalyvavimą rinkimuose dar nebuvo jokios kalbos. D.Pušilinas aiškino, kad to reikia „glaudesnei integracijai su Rusija“.
Tačiau gauti šį dokumentą suskubo ne visi – Rusijos pasai jiems buvo siūlomi ir be to. Juolab kad okupuotų teritorijų gyventojams tai neužtikrindavo nei socialinių, nei kokių nors kitų išmokų iš Rusijos.
Šių metų balandį prasidėjo aktyvi kampanija už tai, kad okupuotų teritorijų gyventojai kuo skubiau gautų tiek vietinį pasą, tiek rusišką, taip pat minėtą draudimo numerį. Paraginti jie buvo ir užsiregistruoti Rusijos valstybinių paslaugų internetiniame puslapyje.
Donecko gyventoja, kurios vardo „Radio Svoboda“ sako neskelbianti saugumo sumetimas, leidiniui pasakojo, kad žmonės buvo verčiami ne tik išsiimti dokumentus, bet ir mokyti balsuoti.
„Prieš savaitę valstybinių įstaigų darbuotojai, priversti užsiregistruoti balsavimui Rusijos parlamento rinkimuose, grupėmis turėjo eiti į artimiausią konsultacijų vietą, kur buvo mokomi balsuoti internetu. Mokymus stebėjo tam specialiai paskirti instruktoriai“, – pasakojo Donecke gyvenanti moteris.
Okupuoto Donecko gyventojams taip pat padėdavo susitvarkyti visus dokumentus, reikalingus balsavimui internetu. Pavyzdžiui, mokyklose, migracijos tarnybose, viešų įstaigų kabinetuose.
Mokyklose rinkiminės kampanijos metu moksleivių tėvams buvo aiškinama, kad užsiregistravę Rusijos valstybinių paslaugų interneto svetainėje, jie galės nuo rugsėjo 1 dienos gauti taip vadinamąją „Putino išmoką“ – po 10 tūkst. rublių (116 eurų) kiekvienam vaikui.
Tačiau Rusijos prezidento įsakyme rašoma, kad į tokią išmoką gali pretenduoti tik tie Rusijos piliečiai, kurie gyvena jos teritorijoje, taigi išmokos nei Donecko, nei Luhansko gyventojų nepasieks.
Politinių varžybų nebuvo
Jei okupuotų Donecko ir Luhansko gyventojai buvo primygtinai raginami dalyvauti rinkimuose, atviros politinės kampanijos ir partijų varžymosi čia nebuvo matyti. Rinkiminiai plakatai taip pat daugiausia skelbia tik apie pačius rinkimus.
Kaip teigė „Radio Svoboda“ pašnekovai, iš pradžių buvo bandoma imituoti rinkiminę kovą – atvežė net keturių politinių partijų stendus, tačiau jų taip niekas ir nepakabino.
Šių metų kovą Donecke pradėti rengti forumai „Rusiškas Donbasas“, kur kalbėta apie „nacionalinių rusų respublikų“ kūrimą Donecke ir Luhanske. Tačiau forumai greitai pavirto į Rusijos prezidento Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavimus.
Vienas paskutiniųjų – rugsėjo 8-ąją vykęs taip vadinamasis Donbaso išlaisvinimo dienos renginys, į kurį suvažiavo dešimtys „Vieningosios Rusijos“ atstovų.
Bandydami paskatinti okupuoto Donbaso gyventojus, vietiniai vadovai D.Pušilinas ir apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos taip vadinamas lyderis Leonidas Pasečnikas taip pat žarstė pažadus žmonėms.
Visų pirma, pažadėjo panaikinti sieną tarp šių „respublikų“. Be to, per artimiausius trejus metus pakelti atlyginimus pustrečio karto, o pensijas beveik pusantro karto.
