Balsavimo apylinkės veiks nuo 8 iki 20 val. vietos (9–21 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų šių rinkimų, kuriuos išprovokavo „audinių krizė“, rezultatų tikimasi sulaukti vėlyvą antradienio vakarą.
Socialdemokratų mažumos vyriausybę remianti partija pagrasino ją nuversti, jei ji nepaskelbs rinkimų, kad atgautų rinkėjų pasitikėjimą po sprendimo, kuris, kaip paaiškėjo, buvo neteisėtas, skubiai išnaikinti maždaug 15 mln. Danijos žvėrelių ūkiuose augintų audinių, baiminantis dėl mutavusios naujo koronaviruso atmainos.
Kairiajam „raudonajam blokui“, kuriam vadovauja M.Frederiksen socialdemokratai, naujausios apklausos žada 47,1–49,1 proc. balsų, o neformaliam liberalų ir konservatorių, remiamų trijų populistinių partijų, „mėlynajam“ blokui – 40,9–43,6 proc. balsų.
Kadangi nė vienas iš šių blokų greičiausiai nesurinks daugumos 179 vietų Danijos parlamente, jie negalės valdyti be Nuosaikiųjų – centristinės partijos, kurią šiais metais įkūrė buvęs Liberalų partijos lyderis ir dukart premjeras Larsas Lokke Rasmussenas. Šiai politinei jėgai apklausos žada 9,3–10 proc. balsų.
„Tai įdomiausia dalis. Jei, kaip atrodo, nebus daugumos, Nuosaikiųjų reikės vyriausybės suformavimui“, – naujienų agentūrai AFP sakė Orhuso universiteto politikos mokslų profesorius Rune Stubageris.
L.L.Rasmussenas, galintis pasigirti solidžia politine patirtimi, prieš rinkimus atsisakė paremti kurį nors bloką.
Jo kolega partijoje Jakobas Engelis-Schmidtas teigė, kad jie „yra pasirengę dirbti su tuo kandidatu, kuris sudarys palankesnes sąlygas kuo platesniam bendradarbiavimui centre, kad būtų įgyvendintos būtinos reformos“.
Nuosaikieji nori reformuoti Danijos sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas.
Apklausų duomenimis, po kampanijos, kurioje dominavo klimato kaitos, infliacijos ir sveikatos priežiūros klausimai, beveik ketvirtadalis rinkėjų artėjant rinkimų dienai vis dar buvo neapsisprendę, už ką balsuoti.
Siekdami pritraukti dažnai mažiau lojalių centristų rinkėjų, M.Frederiksen socialdemokratai paskelbė, kad nori valdyti nepaisant tradicinių politinių skiriamųjų linijų. Jie taip pat palaikė nuosaikiųjų idėją sudaryti koalicinę vyriausybę, kuri būtų sutelkta centre.
„Tai visiškai prieštarauja tam, ką ji kalbėjo anksčiau, ir manau, kad taip yra todėl, kad ji jaučia, jog priešingu atveju gali prarasti valdžią“, – naujienų agentūrai AFP sakė liberalaus analitinio centro CEPOS direktorius Martinas Agerupas.
Kitų dviejų kandidatų į ministrus pirmininkus – konservatoriaus Soreno Pape Poulseno ir liberalo Jakobo Ellemanno-Jenseno – vadovaujami dešinieji palaikymo tokiai idėjai neišsakė.
Griežta migracijos politika
Dabartinė vyriausybė derasi su Ruanda dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro įsteigimo. Šiame centre jie glaustųsi, kol nagrinėjami jų prašymai.
Į 14 partijų susiskaldžiusioje politinėje erdvėje vyrauja tvirtas sutarimas dėl griežtos migracijos politikos išlaikymo, todėl šis klausimas retai iškyla debatuose.
„Parlamente aiškiai sutariama dėl griežtos imigracijos politikos“, – sakė Kopenhagos universiteto politikos profesorius Kasperas Hansenas.
Kita vertus, klimato kaita kelia didelį susirūpinimą 5,9 mln. Danijos gyventojų.
Sekmadienį apie 50 000 žmonių, tarp jų ir ministrė pirmininkė, susirinko į „Žmonių klimato eitynes“ Kopenhagoje.
„Manau, kad šie rinkimai yra labai svarbūs dėl to, kas nutiks su Žeme ateityje“, – AFP sakė 23 metų studentė Esther Ronn.
„Svarbu, kad per antradienio balsavimą politikams ir rinkėjams klimatas būtų svarbiausias prioritetas“, – pridūrė ji.
Kairieji pažadėjo priimti biologinės įvairovės įstatymą, o vyriausybė ketina įvesti žemės ūkiui taikomą anglies dioksido mokestį – šiai priemonei pritaria dauguma kitų partijų.
Tuo metu dešinioji Liberalų partija pasisako už žaliųjų sprendimų kūrimą, o kraštutinių dešiniųjų „Naujoji dešinė“ yra atvira atominių elektrinių, kurių Danijoje nėra, statybai.
Iš viso į 179 vietas Danijos parlamente – Folketinge – pretenduoja ne mažiau kaip 14 partijų.
Keturios vietos rezervuotos užjūrio autonominėms teritorijoms: Grenlandijai ir Farerų saloms.
Rinkėjų aktyvumas Danijoje tradiciškai didelis. 2019 metų rinkimuose dalyvavo 84,6 proc. iš maždaug 4,2 mln. rinkėjų.
