Kaip rašo portalas theguardian.com, tai viena iš geriausių pasaulio vietų būti moterimis, kur atlyginimo skirtumas tarp abiejų lyčių nedidelis, užtikrinamos lygios įdarbinimo teisės, universali vaikų priežiūra, o moterys, sulaukusios pensijos, jaučiasi laimingiausios visoje planetoje.
Taigi tikra staigmena, kad tarptautinėje apklausoje, kurioje bandyta išsiaiškinti požiūrį į lytis, lygias teises ir #MeToo judėjimą, danai tapo viena iš mažiausiai feministinių šalių išsivysčiusiame pasaulyje.
Apklausoje, kurią vykdė „YouGov-Cambridge Globalism Project“, dalyvavo daugiau kaip 25 tūkst respondenčių iš 23 didžiausių šalių. Jos duomenys atskleidė, kad tik viena iš šešių danių save laiko feministe, trečdalis teigė, kad švilptelėjimas gatvėje sutikus gražią moterį, išreiškiant susižavėjimą, labiau priimtinas nei būti pavadinta feministe, ir dvi iš penkių respondenčių nepalankiai vertina #MeToo judėjimą.
„Tai sudėtingas klausimas. Kas yra moderni feministė?“, – kelia klausimą Helene Frost Hansen, 37-erių buhalterė, kąsdama savo sumuštinį prie biuro Kopenhagos pagrindinėje aikštėje. „Aš nenoriu lygių teisių visomis prasmėmis“, – sako ji.
Charlotte Venvike, 55-erių moteris, per pietų pertrauką banke leidiniui sako dėl lygių teisių nežygiuojanti gatvėmis ir nematanti reikalo to daryti.
Anot apklausos duomenų, tik ketvirtadalis danių save laiko feministėmis, visiškai priešingai nei kaimyninėje Švedijoje, kur 46 proc. save joms priskiria. Be to, tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė lyčių lygybės klausimas svarbesnis nei Danijoje.
Net ministrė Karen Ellemann pareiškė, kad ji nelaiko savęs feministe, kai prieš trejus metus užėmė postą. Beje, nedaugelis moterų Danijos sostinėje turėjo laiko pasisakyti apklausos klausimais.
„Taip, esu feministė ir turiu tris dukras, užauginau visas jas feministes“, – sako Charlotte Mathiesen. „Vyrai turi daryti tuos pačius darbus kaip ir moterys“, – įsitikinusi ji.
Vyrai turi daryti tuos pačius darbus kaip ir moterys, – įsitikinusi ji.
Iš tiesų, daugiau moterų Danijoje apsidžiaugtų išgirdusios švilptelėjimą gatvėje sutikus gražią moterį, išreiškiant susižavėjimą, nei pavadintos feministėmis, rodo apklausa. Trečdalis teigia, kad tai joms būtų priimtina, o tai yra didžiausia taip galvojančių dalis nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Nigeriją.
„Aš nesirūpinu dėl to, jei tai daroma normaliu būdu“, – sako Hansen. „Iš tiesų priimu tai kaip komplimentą“, – teigia ji. „Daugybė danių sako, kad jos norėtų, jog vyrai būtų panašūs į Pietų Europos vyrus ir žertų joms komplimentus“, – tęsė ji.
Rikke Andreassen, Roskildės universiteto Komunikacijos studijų profesorė sutinka, kad viena iš priežasčių, kodėl danės toleruoja tam tikro lygio seksualinį priekabiavimą yra įsitikinimas, kad už tai, kas daroma be blogų intencijų, turi būti atleista.
„Turime kultūrą, kurioje tai, ką sakai, nėra rasistiška ar seksistiška, jei neturi tokių ketinimų“, – aiškina ji. „Galite grabinėti moterį, tačiau jei tai darai dėl to, kad „smagu“, tuomet kultūriškai esame linkę manyti, kad tai nėra blogai“, – tęsė ji.
Tai gali būti priežastis, kodėl #MeToo judėjimas Danijoje sukėlė kitokias reakcijas nei Švedijoje.
Tik 4 proc. vyrų ir 8 proc. moterų Danijoje teigė, kad jų įspūdis apie #MeToo judėjimą „labai palankus“, atitinkamai 16 proc. ir 34 proc. Švedijoje, ir 19 proc. ir 24 proc. kitose šalyse, kurių respondentai dalyvavo apklausoje.
32-ejų Sara Pihl, kurią leidinio žurnalistai sutiko vaikštinėjant gatvėje su kūdikiu, nerimauja, kad #MeToo privers vyrus jaustis nenatūraliai santykiuose su moterimis. „Aš manau, kad kai kurie vyrai bijo net kalbėti su moterimis darbe, kad tik nebūtų kuo nors apkaltinti“, – teigia ji.
Aš manau, kad kai kurie vyrai bijo net kalbėti su moterimis darbe, kad tik nebūtų kuo nors apkaltinti, – teigia ji.
Tyrimas apie #MeToo judėjimą atskleidė, kad Švedijoje žiniasklaida jį traktavo kaip politinį klausimą, o Danijoje apie jį buvo rašoma kultūros ar nuomonių skiltyse.
„Daug buvo rašoma apie tai, ar iš tiesų tiesa, kad prie moterų priekabiaujama, keltas klausimas, gal moterys yra pernelyg jautrios“, – sako ji. „Be to, daug dėmesio skirta tam, kas nutiktų vyrui, kuris buvo klaidingai apkaltintas“, – atkreipė dėmesį Sara Pihl.
Ji taip pat pažymėjo, kad Danijos politikai kalbėjo, jog priekabiavimas prie moterų yra tik šalies musulmonų problema.
„Tačiau yra ir kita priežastis, kurią įvardijus nereikėtų manęs cituoti“, – juokiasi ji. „Galbūt mano šalis yra tik labai mizoginistinė“, – pridūrė ji.
