„Manau, kad realiai galime susitarti iki vasaros, kad pirmąsias antžemines oro gynybos sistemas galėtume pradėti naudoti nuo 2026-ųjų“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Kopenhaga neseniai paskelbė, kad 2025–2026 metais skirs dar 50 mlrd. kronų (6,7 mlrd. eurų) papildomoms gynybos išlaidoms, taip padidindama Danijos gynybos išlaidas iki 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Europos sąjungininkės dabar kalba apie tolesnį investicijų į gynybą didinimą Rusijos agresijos ir braškančios Vašingtono paramos akivaizdoje.
Vis labiau abejojama JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimu Europos saugumui, šiam reikalaujant, kad senojo žemyno šalys skirtų daugiau pinigų savo pačių saugumui.
Danijos vyriausybė jau prieš metus pareiškė norinti įsigyti sistemą, kuri gintų šalį nuo oro atakų, tačiau dabartinė situacija privertė pareigūnus veikti greičiau ir rasti nors ir laikiną sprendimą.
„Iš pradžių planavome, kad sistema bus įdiegta ketvirtajame dešimtmetyje“, – teigė gynybos ministras.
Jis sakė, kad Danija „sutaupys bent kelerius metus“ įsigydama laikiną antžeminę oro gynybos sistemą, nors vyriausybė dar nenusprendė, iš kur ją įsigyti.
T.Lundas Poulsenas teigė, kad vyriausybė gali išsinuomoti oro gynybos sistemą arba nuspręsti ją įsigyti.
„Tiriame variantus visame pasaulyje, kad pamatytume, kuris iš jų galėtų mus pasiekti labai greitai“, – sakė T.Lundas Poulsenas.
