Danijos vyriausybė paskelbė paspartintą dronų ir įrangos, skirtos stebėti ir ginti gyvybiškai svarbią povandeninę infrastruktūrą, pirkimo planą, įskaitant planus įsigyti keturis jūrų aplinkosaugos ir minų paieškos laivus bei 21 kitą laivą.
Įgyvendindama ilgalaikius planus, ji taip pat sakė, kad stiprins savo karinio jūrų laivyno pajėgas Arktyje ir įsigis naujų jūrinių minų.
„Karinio jūrų laivyno mūšio laukui būdingas sudėtingesnis nei anksčiau rizikos ir grėsmių vaizdas“, – pareiškime teigė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Didėjančios grėsmės Baltijos jūroje
Vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Danijos karinis jūrų laivynas planuoja įsigyti specialų laivą su sonarais ir dronais, skirtą svarbiai povandeninei infrastruktūrai stebėti ir ginti.
Šis žingsnis žengtas didėjant Rusijos grėsmėms ir agresijai Baltijos jūros regione, skelbia portalas „Business Insider“.
Pastaraisiais metais Europos pareigūnai kaltino Rusiją, kad ji vykdo kampaniją, kuria siekiama destabilizuoti Europos valstybių padėtį, nutraukiant povandeninius kabelius, kuriais perduodami interneto duomenys.
Praėjusiais metais NATO sudarė specialią darbo grupę, kuriai pavesta stebėti ir ginti povandeninius kabelius. Panašu, kad Danijos veiksmai yra skirti padėti kovoti su šia grėsme.
Danija yra NATO narė nuo pat jos įkūrimo, o jos karinis jūrų laivynas jau seniai atlieka svarbų vaidmenį Baltijos jūroje, kaip teigiama 2022 m. Šiaurės šalių instituto ataskaitoje.
Vasario mėnesį Danijos vyriausybė paskelbė, kad per ateinančius dvejus metus planuoja gynybai papildomai išleisti 7,2 mlrd. JAV dolerių ir taip padidinti savo gynybos biudžetą iki maždaug 3 proc. BVP.
Danija nėra vienintelė regiono šalis, didinanti savo karines išlaidas. Praėjusią savaitę Švedija pranešė, kad didina savo karines išlaidas iki 3,5 proc. BVP, o Norvegija taip pat didina savo išlaidas gynybai, vykdydama 12 metų truksiančią karinę pertvarką.
Baltijos jūros regiono šalys tvirtai remia Ukrainą kovoje su Rusija.
