Grėsmės Danijai tapo „rimtesnės“, o Rusija dabar turi daugiau galimybių mesti iššūkį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narėms „grėsmingesniu kariniu elgesiu“, – trečiadienį savo metinėje saugumo apžvalgoje teigė Danijos karinė žvalgyba.
Jų vertinimu, tai gali apimti leidimą Rusijos karo laivams lydėti tanklaivius, Baltijos jūra eksportuojančius milijonus barelių Maskvos naftos.
„Jei taip atsitiks, tai padidins įtampos lygį“, – pridūriama agentūros ataskaitoje.
Dvylika Šiaurės Europos valstybių, įskaitant Daniją, anksčiau šią savaitę paskelbė, kad įves praplaukiančių Rusijos tanklaivių draudimo polisų patikrinimus. Po to gali būti imtasi konkretesnių veiksmų, jei laivai neturės tinkamo draudimo.
„Šie šešėlinio laivyno laivai ir tie, kurie juos siunčia, neturėtų abejoti: ketiname juos patraukti atsakomybėn, įskaitant sankcijas, už riziką, kurią jie kelia, ir paramą, kurią jie teikia Rusijos karui prieš Ukrainą“, – sakoma bendrame šalių pareiškime.
Šešios iš jų – Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Lenkija, Suomija, Estija ir Danija – pradės tikrinti laivus Lamanšo sąsiauryje, Danijos sąsiauryje, Suomijos įlankoje ir sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos.
Kadangi šešėlinio laivyno laivai nedirba su Vakarų šalių draudikais, siekdami apeiti viršutinę kainų ribą, labai tikėtina, kad jie apskritai neturi draudimo arba jis nepakankamas, kad padengtų riziką avarijų ir naftos išsiliejimo atveju.
Jei tanklaiviai nebendradarbiaus ir nepateiks reikiamų draudimo dokumentų, „jie bus įtraukti į draudžiamų laivų sąrašą arba sulaikyti tam tikruose rajonuose“, sakė Estijos premjeras Kristenas Michalas.
„Svarbiausia tai daryti sistemingai, kad būtų sužlugdytas Rusijos šešėlinis laivynas“, – pabrėžė jis.
„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad Danija atliks labai svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos patikrinimus, nes jos siauras sąsiauris yra itin svarbi prekybos arterija, kuria nuo pat karo Ukrainoje pradžios rusiška nafta teka beveik nevaržomai ir padeda finansuoti prezidento Vladimiro Putino karo ekonomiką.
Be to, spėjama, kad Rusija rizikingiau elgsis civilinės laivybos ir aviacijos atžvilgiu, teigė Danijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Tikėtina, kad jos priemonių rinkinyje bus karinių pratybų veikla netoli NATO teritorijos, taip pat trukdymas didelėse geografinėse teritorijose, „neatsižvelgiant į laivų ir orlaivių ryšį ir GPS signalus“.
Grėsmingesnis elgesys Danijos ir kitų NATO šalių karinių orlaivių ir laivų atžvilgiu panašiai „kelia nesusipratimų ir nedidelių susidūrimų riziką tiek Baltijos jūroje, tiek Arktyje“, teigiama ataskaitoje.