Valerijus Ivaščenka, kuris dirbo J.Tymošenko antrajame ministrų kabinete 2009-2010 metais, tapo dar vienu jos sąjungininku, pabėgusiu iš Ukrainos po to, kai prieš trejus metus į valdžią atėjo prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Savo vardo nepanoręs viešinti Danijos pareigūnas sakė, kad V.Ivaščenkai buvo suteiktas leidimas gyventi šioje šalyje.
V.Ivaščenka pernai balandį buvo nuteistas kalėti penkerius metus dėl įgaliojimų viršijimo privatizuojant vieną Juodosios jūros laivų remonto įmonę, tačiau jis tuo metu teigė, kad ši byla yra politiškai motyvuota. Jis buvo paleistas rugpjūtį, kai bausmė buvo pakeista lygtine.
J.Tymošenka 2011 metų spalį buvo pasiųsta už grotų septyneriems metams – taip pat dėl įgaliojimų peržengimo. Ji neigia esanti kuo nors nusikaltusi ir tvirtina, kad yra persekiojama V.Janukovyčiaus.
Buvusios premjerės nuteisimas ir kalinimas pakenkė Ukrainos ryšiams su Vakarų šalimis. Europos Sąjunga (ES) palaiko J.Tymošenko, jos bylą vadindama pasirinktiniu teisingumo taikymu. Dėl šios problemos Bendrija padėjo į stalčių planus pasirašyti su Ukraina sutartis dėl laisvosios prekybos ir politinės asociacijos.
J.Tymošenko buvo viena iš lyderių 2004-aisiais įvykusioje Oranžinėje revoliucijoje, sužlugdžiusios pirmąjį V.Janukovyčiaus mėginimą tapti prezidentu. Ši politikė dukart vadovavo ministrų kabinetui.
V.Janukovyčiui tapus prezidentu 2010 metais, J.Tymošenko ir opozicijoje atsidūrusiems keliems jos sąjungininkams buvo iškeltos bylos dėl korupcijos, kurias buvusi premjerė vadino represijų kampanija.
Vienas iš jos buvusių vidaus reikalų ministrų Jurijus Lucenka prieš dvejus metus buvo pasiųstas už grotų ketveriems metams dėl lėšų grobstymo ir įgaliojimų peržengimo.
J.Tymošenko vyras Oleksandras ir kitas jos sąjungininkas – buvęs ekonomikos ministras Bohdanas Danylyšinas – pabėgo į Čekiją, kuri jiems suteikė politinį prieglobstį.
