Įstatymo projektas, kuriuo draudžiama „netinkamai elgtis su pripažintai religinei bendruomenei didelę religinę reikšmę turinčiais raštais“, buvo priimtas 94 balsais „už“ ir 77 balsais „prieš“ Danijos parlamente – Folketinge, kurį sudaro 179 nariai.
Praktiškai tai reiškia, kad bus draudžiama deginti, plėšyti ar kitaip išniekinti šventuosius tekstus viešai arba vaizdo įrašuose, skirtuose plačiajai auditorijai.
Įstatymą pažeidusiems asmenims gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Šią vasarą daugybė protestų Danijoje ir kaimyninėje Švedijoje, per kuriuos buvo deginamas ir kitaip išniekinamas Koranas, sukėlė musulmonų šalių pyktį.
Liepos pabaigoje beveik 1 tūkst. protestuotojų bandė žygiuoti iki Danijos ambasados įtvirtintoje Bagdado Žaliojoje zonoje, reaguodami į ugningo dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) raginimą.
Reaguodama į pablogėjusią saugumo padėtį, Skandinavijos šalis laikinai sugriežtino pasienio kontrolę, tačiau rugpjūčio 22 dieną ji vėl tapo įprasta.
Nuo šių metų liepos 21 iki spalio 24 dienos Danijoje užfiksuoti 483 knygų ar vėliavų deginimo atvejai, rodo šalies policijos duomenys.
Rugpjūčio pabaigoje paskelbtas pirmasis įstatymo projekto variantas buvo iš dalies pakeistas po to, kai buvo išsakyta kritika, kad juo ribojama saviraiškos laisvė ir kad bus sunku užtikrinti jo vykdymą.
Iš pradžių planuota, kad įstatymo projektas bus taikomas didelės religinės svarbos objektams.
Pirmasis įstatymo projekto variantas buvo kai kurių kritikuotas – politikų, menininkų, žiniasklaidos ir žodžio laisvės ekspertų, kurie manė, kad juo grįžtama prie 2017 metais Danijoje panaikinto šventvagystės įstatymo.
