Vaizdo įraše rusų kalba, kuriuo dalijasi ir Lietuvos interneto vartotojai, balsas už kadro pasakoja, kad Krymo tiltas puikiai matomas palydovinėse nuotraukose, ir priduria, kad net ir labai smarkiai artinant objektus jose neįmanoma atrasti lėktuvų, kurių esą turėtų būti labai daug.
„Puikus vaizdas iš kosmoso, mes matome debesis, mes net matome jūros dugną, tačiau išlieka klausimas – kodėl mes nematome lėktuvų? Kur jie dingo?“, – įraše kelia klausimus balsas už kadro.
„Ir nereikia man pasakoti, kad tai dėl to, kad nuotraukos darytos iš labai aukštai, juk tiltą (Krymo, – red. past.) mes matome“, – priduria kalbėtojas.
Daug skirtingų versijų
Komentuodami įrašą, internautai pasinėrė į spėliones – ne vienas jų svarstė, kad taip galėtų būti dėl to, kad vykstant karui oro erdvė virš Ukrainos yra uždaryta ir keleiviniai orlaiviai ja nesinaudoja.
Tokia versija logiška, tačiau nėra teisinga.
Po invazijos į Ukrainą pradžios įvedus sankcijas, Rusija uždarė savo oro erdvę daugeliui oro transporto bendrovių, tačiau ne visoms.
Dėl diplomatinių ryšių su Maskva išimtis taikoma tik keturiems Europos vežėjams. Tai „Air Serbia“, „Turkish Airlines“, „Pegasus Airlines“ ir „Belavia“.
Be to, į Simferopolį iš Maskvos skraidina dukterinė „Aeroflot“ kompanija „Pobeda“. Kompanijos puslapyje nurodoma, kad ji naudoja „Boeing 737-800“ lėktuvus.
Čia reikėtų atsižvelgti ne tik į tai, kad lėktuvai – judantys objektai, tačiau ir į jų mastelį, lyginant su Krymo tiltu.
Didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas „Airbus 380“ yra didžiausias ir sunkiausias keleivinis orlaivis pasaulyje. Jis yra 73 metrų ilgio, 24 metrų aukščio ir gali skraidinti iki 853 keleivių.
Taigi, jis yra beveik du kartus didesnis už „Boeing 737-800“, kurio ilgis yra 39,47 m.
Oficialiais duomenimis bendras Krymo tilto ilgis siekia 19 km. Tai – ilgiausias tiltas Rusijoje, jungiantis aneksuotą pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi.
Palyginimui – ant šio tilto tilptų 260 didžiausių pasaulyje keleivinių lėktuvų „Airbus 380“, sustatytų vienas po kito, arba 481 iš Maskvos į Simferopolį skraidinantis „Boeing 737-800“.
Didelis aukščių skirtumas
Dauguma Žemės stebėjimo palydovų iškeliami apytikriai į 600–800 km aukščio dažniausiai polines orbitas (jų plokštumos beveik statmenos Žemės pusiaujui).
Kadangi Žemė sukasi apie savo ašį, tai tokia orbita skriejantis Žemės stebėjimo palydovas per tam tikrą laiko tarpą savo prietaisais gali apžvelgti beveik visą Žemės rutulį.
Dalis Žemės stebėjimo palydovų leidžiami į geostacionarines orbitas (orbitos aukštis apie 36 tūkst. km).
Didelis skirtumas tarp to, kokiame aukštyje įkurdintas palydovas ir to, kaip aukštai skrenda keleiviniai lėktuvai, lemia, jog orlaiviai vargu ar būtų matomi nuotraukoje.
Daugelio didelių plataus profilio lėktuvų skrydžio lubos siekia maždaug 13 000 metrų.
Įvairūs Žemės orbitoje esantys komerciniai ir moksliniai palydovai, o taip pat Tarptautinė kosminė stotis, yra iškelti į skirtingą aukštį, varijuojantį nuo 180 iki 2000 km.
Orbitos aukštis arba atstumas tarp palydovo ir Žemės paviršiaus lemia, kaip greitai palydovas juda aplink Žemę. Žemės orbitoje skriejančio palydovo judėjimą daugiausia valdo Žemės gravitacija.
Palydovams artėjant prie Žemės, gravitacijos jėga tampa stipresnė, ir palydovas juda greičiau.
Pavyzdžiui, NASA palydovui „Aqua“ apskrieti aplink Žemę maždaug 705 km aukštyje užtrunka apie 99 minutes, o meteorologiniam palydovui, esančiam už 36000 km nuo Žemės paviršiaus, apskrieti aplink Žemę užtrunka 23 valandas, 56 minutes ir 4 sekundes.
Pavyko užfiksuoti
Nepaisant to, kad dėl didelio lėktuvo judėjimo greičio iš taip pat greitai judančio Žemės palydovo užfiksuoti net lėktuvo pėdsaką tampa nepaprastai sunku ir beveik neįmanoma, astronautui kartą yra pavykę tą padaryti.
Kaip skelbiama NASA puslapyje, 2015 m. liepos 19 d. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) 44-osios ekspedicijos metu astronautas nufotografavo nedideles Bahamų salų salas ir tarp jų esančius žymius potvynių ir atoslūgių kanalus.
Nuotrauka buvo padaryta skaitmeniniu fotoaparatu Nikon D4 su 1150 mm objektyvu, o dėl „astronauto tvirtų rankų valdant ilgą objektyvą nesvarumo būsenoje, ši nuotrauka yra pakankamai detali, kad būtų galima matyti vieną orlaivį ir jo dvigubą kondensato pėdsaką“, – rašoma NASA pateiktame nuotraukos apraše.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lėktuvų beveik neįmanoma užfiksuoti Žemės palydovų dėl skirtingo didelio aukščio ir dėl to, kad abu objektai (palydovas ir lėktuvas) juda skirtingu greičiu. Tai nereiškia, kad lėktuvų nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
