Tai įvyko likus vos keturiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, po kurių, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, į valdžią gali grįžti konservatyvi opozicija.
Centristė premjerė Ewa Kopacz paskelbė, kad iš postų traukiasi Seimo pirmininkas Radoslawas Sikorskis ir keturi jos nepopuliarios vyriausybės ministrai: valstybės iždo – Wlodzimierzas Karpinskis, sveikatos apsaugos – Bartoszas Arlukowiczius, sporto – Andrzejus Biernatas bei visuomenės saugumo – Jacekas Cichockis.
Per šią didžiulio masto krizę, kuri ištiko beveik aštuonerius metus valdžioje esančią verslui palankią Pilietinę platformą (PO), savo postus taip pat paliko keturi žemesnio rango vyriausybės pareigūnai.
E.Kopacz patenkino pareigūnų atsistatydinimo prašymus, nurodė jos atstovė spaudai Malgorzata Kidawa-Blonska.
Tikimasi, kad premjerė pirmadienį paskelbs, kas pakeis keturis atsistatydinusius ministrus.
„Kol einu premjerės pareigas, neleisiu politinių žaidimų dėl įrašų rinkimų laikotarpiu“, – sakė E.Kopacz, paskelbdama apie ministrų pasitraukimą.
„Kol einu premjerės pareigas, neleisiu politinių žaidimų dėl įrašų rinkimų laikotarpiu“, – sakė E.Kopacz, paskelbdama apie ministrų pasitraukimą.
„Šiandien Pilietinės platformos vardu nuoširdžiai atsiprašau“ partijos šalininkų, kuriems per pastaruosius metus teko „su pasibjaurėjimu, irzuliu klausyti tų įrašų“, – sakė premjerė.
E.Kopacz, buvusi ligoninės priimamojo gydytoja ir sveikatos apsaugos ministrė, taip pat sakė, jog nori, kad atsistatydintų generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas.
Generalinės prokuratūros darbuotojai yra atsakingi už tai, kad buvo nutekinta įslaptinta medžiaga, kuri pasirodė internete.
„Vienintelis ilgo tyrimo, kuris buvo vykdomas ilgiau nei metus, rezultatas yra šis didžiulis duomenų nutekinimas“, – sakė 58 metų premjerė.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas R.Sikorskis trečiadienį sakė, kad atsistatydina partijos labui, ir tvirtino, kad ji esanti vienintelė politinė jėga Lenkijoje, galinti išsaugoti šalies tarptautinį autoritetą.
Lenkija, kurios ekonomika sparčiai auga, yra svarbi politinė žaidėja Rytų Europoje ir įtakinga šalis Europos Sąjungoje, o kilęs skandalas gali susilpninti šias pozicijas.
Atsistatydinimų bangą išprovokavo šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ neteisėtai paskelbti dokumentai iš tebevykstančio tyrimo dėl pareigūnų ir politikų pokalbių pasiklausymo.
Atsistatydinimų bangą išprovokavo šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ neteisėtai paskelbti dokumentai iš tebevykstančio tyrimo dėl pareigūnų ir politikų pokalbių pasiklausymo.
Šios medžiagos nutekinimas iškėlė rimtų klausimų dėl saugumo procedūrų atliekant tokį svarbų tyrimą ir dėl duomenų apsaugos.
Iš viso internete buvo paskelbta apie pustrečio tūkstančio puslapių dokumentų, susijusių su pernai birželį Lenkiją sukrėtusio vyriausybės pasiklausymo skandalo tyrimu, kopijų.
Nutekintoje medžiagoje buvo asmeninių duomenų, įskaitant per tyrimą apklaustų asmenų ir aukšto rango valstybės pareigūnų adresus.
Ši medžiaga laikoma įrodymais tebevykstančiame tyrime.
Pernai birželį žurnalas „Wprost“ paviešino slapta padarytą pokalbio įrašą, kuriame girdima, kaip centrinio banko vadovas esą sako vidaus reikalų ministrui palaikysiantis vyriausybės ekonomikos politiką, jeigu atsistatydins tuometis finansų ministras.
Vėliau savaitraštis paskelbė daugiau skandalingų įrašų, įskaitant vieną, kuriame tuometinis užsienio reikalų ministras R.Sikorskis vadina Lenkijos ryšius su JAV „bulšitu“, taip pat peikia Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną dėl „nekompetencijos ES reikaluose“.
Kaip skelbta, tie privatūs pokalbiai vyko keliuose prabangiuose Varšuvos restoranuose kelių mėnesių laikotarpiu.
Dėl slapto pasiklausymo kaltinimai buvo pareikšti keliems asmenims, įskaitant restorano vadovą ir padavėjus, todėl socialiniuose tinkluose ši afera buvo praminta „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“).
Socialiniuose tinkluose ši afera buvo praminta „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“).
Tinklaraštininkas Zbigniewas Stonoga, paviešinęs slaptą tyrimo medžiagą, antradienį buvo apklaustas policijos. Jis tvirtina radęs dokumentų fotokopijas Kinijos interneto serveryje.
Z.Stonogai buvo pareikšti kaltinimai paskelbus dokumentus, kurie laikomi įrodymu vykdomame tyrime, ir jis buvo paleistas. Tinklaraštininkui gresia iki dvejų metų kalėjimo, jei jo kaltė bus įrodyta.
