Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše teigiama:
„Airbus“ įsitikinusi, kad gali sukurti vandeniliu varomą orlaivį, kuris bus paruoštas pradėti eksploatuoti iki 2035 m.
1988 metai, SSRS. Pirmasis vandeniliu varomo sovietinio Tu-155 skrydis. Šis lėktuvas atliko daugiau kaip 100 skrydžių.“
Kad šis lėktuvas nebuvo toks stebuklingas kaip teigiama, įrodymų galima rasti atidžiau panagrinėjus oficialius Rusijos šaltinius.
Rusijos valstybinė „Rostec“ korporacija, užsiimanti pramonės produkcijos kūrimu, gamyba ir eksportu civilinėms bei karinėms reikmėms, publikuotuose oficialiuose leidiniuose aiškina, kad Tu-155 buvo eksperimentinis orlaivis, „skraidanti laboratorija“.
Taip šį orlaivį vadina ir šaltiniai Rusijos žiniasklaidoje. Čia taip pat tvirtinama, kad tai unikalus ir „analogų neturintis“ lėktuvas, kuris buvo sukurtas kaip skraidanti laboratorija kriogeninio kuro varikliams bandyti.
Taigi, „pirmasis vandeniliu varomas lėktuvas“, kaip tvirtinama „Facebook“ platinamoje žinutėje, iš tiesų buvo eksperimentinis prototipas, o ne realus, keleivius galintis gabenti orlaivis.
„1988 m. balandžio 15 d. 17.10 val. iš Žukovskio aerodromo netoli Maskvos pakilo Tu-155. Skrydis truko 23 minutes. Saugiai nusileidus įgulai teko dar kartą pakilti nuo žemės: į orą ant rankų juos kilnojo bendražygiai“, – taip pompastiškai aprašomas pirmasis SSRS vykdytas skrydžio bandymas.
Varomas vandeniliu, bet ne visai
„Rostec“ pateiktoje informacijoje nurodoma, kad iš trijų variklių tik vienas – NK-88, Kuibyševo mokslinių tyrimų ir gamybos susivienijimo „Trud“ kūrinys – buvo varomas vandeniliu.
Skrydžių, kuriuos atliko Tu-155, skaičius, pagal „Rostec“ versiją, gerokai mažesnis nei tvirtinama „Facebook“ įraše.
„Rostec“ pateiktoje informacijoje nurodoma, kad iš viso Tu-155 atliko 70 skrydžių: penki iš jų buvo vykdyti pasitelkiant vandenilio variklį, kiti buvo varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis.
Ambicingas nulinės emisijos tikslas
Vandeniliu varomas orlaivis – tai lėktuvas, kuriame pagrindiniu energijos šaltiniu yra vandenilio kuras. Vandenilis gali būti deginamas reaktyviniame ar kitame vidaus degimo variklyje arba naudojamas kuro elementui, gaminančiam elektros energiją elektriniam propeleriui maitinti.
2012 m. birželio 1 d. pirmą kartą pakilo į orą „Boeing“ didelio aukščio ir ištvermės skystuoju vandeniliu varomo bepiločio orlaivio „Phantom Eye“ prototipas.
Per paskutinį iš devynių skrydžių „Phantom Eye“ skraidė 8-9 valandas 16 500 m aukštyje. Dėl lėšų stygiaus tolesnis šio prototipo vystymas galiausiai buvo nutrauktas.
„Airbus“ tikslas – sukurti veikiantį komercinį orlaivį, varomą vandeniliu.
Kartu „Airbus“ planuoja iki 2035 m. ne tik sukurti naują variklį ar prototipą, bet ir pagaminti pirmąjį pasaulyje komercinį orlaivį, varomą skystuoju vandeniliu. Jau yra sukurti demonstraciniai modeliai.
2022 metais buvo paleistas demonstracinis modelis „ZEROe“, kurio tikslas – išbandyti vandenilio degimo technologiją daugiatiksliame A380 lėktuve.
Kompanija tikisi iki 2025 m. pasiekti brandžios vandenilio degimo varomosios sistemos technologinės parengties lygį.
Kelios koncepcijų kryptys
Šiuo metu „Airbus“ yra pristačiusi tris skystuoju vandeniliu varomų orlaivių koncepcijas „Zeroe“, iš kurių vienas galėtų būti pradėtas eksploatuoti iki 2035 m.
Tai gana įprastos išvaizdos trumpų nuotolių turbopropelerinis ir tarpžemyninis reaktyvinis laineris.
Tuo metu britų projektas „FlyZero“, kuriuo siekiama sukurti nulinės emisijos komercinę aviaciją, įvertino 27 skirtingas vandeniliu varomų lainerių konfigūracijas ir tik po to sukūrė savąjį.
Tarp vertintų koncepcijų buvo lėktuvai su dviem fiuzeliažais, kurių vienas skirtas vandeniliui, o kitas – keleiviams, taip pat gondoliniai lėktuvai, kurių rezervuarai yra virš keleivių, ir skraidantis sparnas.
15min verdiktas: Iš dalies melas. Akivaizdu, kad kalbame apie skirtingus tikslus ir iš esmės skirtingo sudėtingumo lygio technines užduotis.
Tu-155 – skraidanti laboratorija su vienu vandeniliniu varikliu, atlikusi tik septynis skrydžius naudojant šį kurą, negali būti lyginama su šiuo metu „Airbus“ vykdoma plėtra.
Taip pat reikėtų pabrėžti, kad žinutėje minimas atliktų skrydžių skaičius neatitinka oficialios Rusijos valdžios skelbiamos informacijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia