Zambijos prezidentas – 77-erių Michaelis Sata – antradienį mirė Londono ligoninėje. Šalies valdžia iki pat jo mirties mėgino paneiginėti kalbas apie jo sveikatos problemas ir aiškino, kad į Didžiąją Britaniją jis esą nuvyko tik medicinos apžiūrai.
M.Sata – tik vienas iš ilgo sąrašo Afrikos politikų, kurie nejaučia kaltės palikdami savo tautiečius kentėti be tinkamos medicinos priežiūros, o patys keliauja į užsienį, kai jų sveikatai iškyla problemų.
Mirštantys pareigas einantys prezidentai – ne toks ir retas reiškinys Afrikoje.
2012 m. Etiopijos prezidentas Melesas Zenawi mirė Briuselyje būdamas 57-erių, Ganos vadovas Johnas Atta Millsas – šalies sostinėje, būdamas 68-erių, Malavio lyderis Bingu wa Mutharikia – būdamas 78-erių Lusakoje, Bisau Gvinėjos 64-erių prezidentas Malamas Bacai Sanha – Paryžiuje.
2008 metais Paryžiuje mirė Zambijos vadovas Levy Mwanawasa, 74-erių Gvinėjos prezidentas Lansana Conté – Konakryje. 2009 metais Barselonoje mirė 73-ejų Gabono lyderis Omaras Bongo Ondimba. 2010 m. – Nigerijos prezidentas Umara Musa Yar’Adua.
Afrikos valstybėje itin didelis atotrūkis tarp šalies gyventojų ir politikų amžiaus. Vidutinis Afrikos valstybių prezidentų amžius – 60 metų, tuo tarpu gyventojų amžiaus vidurkis dažnai nesiekia nei 20 metų. Afrika yra jauniausias žemynas, tačiau jo šalių vadovai retai tą atspindi.
Šią savaitę Burkina Fase įvykdytas perversmas neturėtų stebinti – senyvo amžiaus prezidentai dažnai nenori pripažinti, kad jų laikas jau baigėsi.
Dešimtis tūkstančių žmonių šią savaitę išėjo į gatves, protestuodami prieš parlamento ketinimus pakeisti Konstituciją, kad prezidentas Blaise'as Compaoré galėtų dar penkerius metus vadovauti šaliai.
63-ejų šalies vadovas yra naujausias lyderis, kuris siekė pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, kad galėtų išlikti valdžioje. Jis joje jau yra nuo 1987 metų.
Tačiau jo planai nepasisekė – jis buvo priverstas atsistatydinti ir bėgti iš šalies.
Burkina Faso lyderis mėgino sekti Ugandos vadovo Yoweri Museveni pėdomis. Pastarasis šaliai vadovauja nuo 1986 metų, o 2006 metais pasiekė, kad būtų panaikinti apribojimai – į prezidentus jis vėl kandidatuos 2016 metais.
Ironiška, kad tik atėjęs į valdžią Y.Museveni pats kritikavo Afrikos lyderius, kad jie per ilgai būna postuose.
Ironiška, kad tik atėjęs į valdžią Y.Museveni pats kritikavo Afrikos lyderius, kad jie per ilgai būna postuose. „Visos Afrikos ir Ugandos problema yra ne žmonės, o jų lyderiai, kurie užsibūna valdžioje“, – sakė jis 1986 m.
Dar vienas nerimą keliantis vadovas – Ruandos prezidentas Paulas Kagame, kuris vadovauja nuo 1994 metų. Prognozuojama, kad jam artimiausiu metu pavyks farsas, jog esą jis pats nebenori toliau būti prezidentu, bet paklūsta jo paleisti nenorinčios tautos valiai. Jo kadencija baigiasi 2017 metais. Palyginus su kitais Afrikos vadovais, P.Kagame yra jaunas – jam dar tik 57-eri.
Tačiau žymiai didesnis amžius netrukdo kitiems politikams laikytis įsikibus valdžios. 70-metis Sudano vadovas Omaras al-Bashiras jau valdo nuo 1989 metų ir rengiasi naujai kadencijai 2015-aisiais. 90-metis Robertas Mugabe, valdantis nuo 1980-ųjų, praėjusiais metais vėl laimėjo rinkimus Zimbabvėje. Kamerūno prezidentui Paului Biya – 81-eri. Jis valdo nuo 1982 metų. Angolos ir Pusiaujo Gvinėjos vadovams Jose Eduardo dos Santosui ir Teodorui Obiangui yra po 72 metus, o jie savo šalims vadovauja nuo 1979 metų. Nė vienas iš jų nerodo noro atiduoti valdžią kam nors kitam.
